Kotrynos Stebuklas: Tėčio Žodžiai Apie Kovą, Viltį Ir Meilę
Tai istorija apie tėvą, kuris išgyveno didžiulį jaudulį ir baimę, kai jo dukra gimė su sunkumais, tačiau jos stiprybė ir valia įkvėpė visus. Tėvas, pradėjęs naują gyvenimo etapą su mažyte, patyrė daugybę jausmų – nuo bejėgiškumo iki džiaugsmo ir vilties. Per metus dukra tapo stipria ir gabi mergaitė, kurios gyvenimas tapo tikru stebuklu.
Kotrynos mama mums parašė ir atsiuntė šį jautrų laišką, kuriuo dalinamės su Jumis.
Siunčiu jums savo vyro žodžiais apibūdinimas kaip jis jautėsi tapęs tėvu 🙂
Nėštumo metu dėl padidėjusio kraujospūdžio žmona paguldė į stacionarą. Taip prabėgo savaitė, antra. Tapo neramu. Artėjo Kūčios, atlikus tyrimus, gydytojas pasakė, kad dukra gims gal šiek tiek anksčiau, bet tikrai dar ne šiemet. Jau kitądien situacija pasikeitė drastiškai, nedelsiant pradėti leisti vaistai dukros plaučiams brandinti ir gimdymui skatinti. Per operacija buvau už durų ir neradau sau vietos. Staiga išgirdau duslų garsą, primenanti vaiko verksmą. 6 val. 37 min. gimė mano išsvajota dukra – Kotryna. Prasivėrė durys, išvydau 3 sesutes ir inkubatorių, kuriame vos įžiūrima gulėjo mano mažylė. Nedrąsiai įsliūkinau į skyrių su uždengtais inkubatoriais, išvydau mažą būtybę, apkarstytą daugybės laidų. Negaliau patikėti, kad mano taip išsvajotam vaikui taip blogai, o aš esu visiškai bejėgis padėti ir net negaliu prisiglausti, paimti ant rankų. Gydytoja pradėjo mane raminti, pasakoti, kam reikalingi visi tie laidai. Kai antrąkart nuėjau pas dukrą, gydytoja pasakė, kad ankstukas – ne diagnozė, o užsispyrusio kovotojo už gyvenimą ženklas, kurį gauna tik stiprūs žmonės, ir pasiūlė paliesti dukrą. Vėl pakirto kojas, nedrįsau paliesti, ji tokia mažytė – 35 cm ūgio ir tik 1426 g svorio. Pakutenau pėdutę – dukra sujudėjo. Matyt, pajuto, kad tėtis šalia. Kitą dieną gydytoja jau pasakė, kad atjungė plaučių ventiliatorių ir dukra jau kvėpuoja savarankiškai, leido man pamaitinti dukrytę per zondą. Po poros savaičių buvome perkelti į palatą visi kartu, bet mažylė tebebuvo inkubatoriuje. Gydytojos leido jau išsiimti dukrą ir palaikyti ant krūtinės. Jausmas neapsakomas – baimė, sumišusi su jauduliu ir nerimu. Dar po poros savaičių iš inkubatoriaus ji buvo perkelta į šildoma lovytę. Patys jau keitėme sauskelnes, maitinome. Atėjo laikas važiuoti namo ir pasidarė baisu: o kaip mes dabar patys elgsimės su tokiu mažu kūdikėliu? Bet gydytojai pasakė, kad mes jau tam pasiruošę. Grižus namo, sunku buvo pirmas kelias dienas, tačiau po to gyvenome eilinį gyvenimą, susilaukus vaikelio. Dabar Kotrynai tuoj sukaks 6 metukai, ji tikra tėvelio dukrytė.
Šiuo metu mes gyvename gerai mūsų stebuklas, nes gimė (12-24) yra sveikas neturi jokių sutrikimų, ar kokių kitų pakitimų. Yra labai gabi ir menininkė 🙂 Be to ji gimė per vyro gimtadienį 🙂 vyras irgi gimęs 12-24 🙂
