Neišnešiotukų pagalbos linija Savanoriaukite Aukokite

Istorijos

ADELĖ 35 savaitės 1675 g

Kad su savo žmogumi susitiksime anksčiau, tai žinojome iš anksčiau, nes prižiūrinti gydytoja matė, kad atsilieka augimas ir ji mus buvo informavus, kad jei ir toliau atsiliks augimas, tai pasimatymas įvyks 38sav., bet negalvojau, kad dukra susipažinti norės dar anksčiau.

Gimdymo terminas buvo kovo 12d. Vasario 7d. vakare pradėjo mausti pilvo apačią, galvojau gal čia tie paruošiamieji ir nekreipiau dėmesio. Vasario 8d. pilvelį vis maudė, bet galvojau, kad na gal praeis. Atsikeliau vasario 9d.vis dar maudžia, vyras sako važiuojam į Santaras, apžiūrės ir jei ką paleis. Nuvažiavom, apžiūrėjo ir pasirodo ten jau sąrėmiai prasidėjo. Pradėjo stabdyti veiklą ir paguldė į patologinį skyrių Santarose. Vasario 10d. padarė echoskopiją ir pasakė palaukti ką nuspręs gydytojų konsiliumas, nes svoris kaip 31sav., o jau buvo beveik 35sav. Gydytojai pasakė, tai arba dukra pati pasirinks gimtadienį arba mes parinksime skatindami ir veiklos nebestabdė.

Vasario 12d. ryte atsikėlus žinojau, kad šiandien bus ta diena. 11:48 gimė mūsų kruopa Adelė (1675g ir 41cm) ❤️. Visiškai sveika mergaitė, tik kad per mažo svorio. Buvo apžiūrėta ir paimta į naujagimių skyrių. Ten praleido 4 dienas. Vasario 16d. ją atidavė man prižiūrėti į palatą, buvo ir baisu ir laukiau iki negaliu to akimirkos. Ligoninėje, kai ant kortelės užrašinėjo vardą, sakė, kad išrinktas vardas toks stiprus, visiškai ne pagal žmogų, nes čia tai tokia mažutė mergaitė. Ligoninėje praleidome dvi savaites ir namo grįžome vasario 27d. Namuose laukė tėtis ir pagaliau priežiūra, laiku su Adele galėjome dalintis dviese. Nuo 3 mėnesių Adele lankė kinezaterapijos užsiėmimus, nes buvo silpnas raumenų tonusas. Dėl užsiėmimų, pradėjo gerėti raidos rezultatai ir raida bendraamžius pasivijo per 8mėnesius.

Dabar Adelei 3metai ir 8mėnesiai auga guvi, jautri, užsispyrus ir svarbiausia sveika mergaitė, kuri tiesiog plona kaip smilga ir dėl to visada sulaukiame komentarų. Svarbiausia niekada nepavargti tikėti mūsų mažaisiais herojais, net ir tomis akimirkomis, kai atrodo jog jau pavargome. Apkabiname kiekvieną šeimą, kuri buvo, yra ir dar bus šiame gyvenimo kelyje. Niekada nepamirškite “Tik svarbu labai norėti, pasistengti ir tikėti”. Jei jaučiate, kad per sunku visada kreipkitės pagalbos, nes mes šitame kelyje esame ne vieni.