Neišnešiotukų pagalbos linija Savanoriaukite Aukokite

Neišnešiotuko žindymas

Šiame puslapyje rasite naudingos informacijos apie neišnešiotų naujagimių žindymą, patarimų, kaip įveikti sunkumus, ir ekspertų pagalbą. Sužinokite daugiau apie žindymo privalumus ir gauti profesionalų patarimus.

Žindymas krūtimi ir kūdikio kontaktas „oda į odą“ su motina yra labai svarbi naujagimio vystymosi dalis.

Neišnešioto kūdikio maitinimas krūtimi yra sunkus, tačiau labai vertingas darbas. Neišnešiotų naujagimių skyriuje, kai coliukas truputį paauga ir sustiprėja, pabandykite pasiūlyti krūtį. Nenustebkite, jog žystį jam bus sunku, jis gali greitai pavargti, tačiau turėkite kantrybės ir nenuleiskite rankų. Neišnešioti, bet pajėgūs žįsti naujagimiai maitinami iš krūties suvalgo mažiau negu iš buteliuko, tačiau svorio priauga daugiau.

Pastebėta, kad neišnešioti ir maitinami krūtimi naujagimiai temperatūrą reguliuoja geriau, nei maitinami zondu ar iš buteliuko. Jau 32 savaičių naujagimiai neurologiškai ir pagal savo išsivystymą pajėgūs čiulpti ir ryti, todėl maitinimo krūtimi patirtis gali paskatinti jų brendimą. 1300–1400 g svorio naujagimiai gali būti sėkmingai maitinami.

Šie pirmieji kūdikio auginimo metai gali būti ne tik džiaugsmingi, bet ir kupini iššūkių. Kiekvienas žingsnis – nuo pirmųjų dienų iki pirmųjų mėnesių – yra ypatingas ir svarbus. Jūsų rūpesčiai ir klausimai yra natūralūs, o pagalbos komanda yra pasiruošusi jums padėti.

Jeigu susiduriate su sunkumais žindydami ar turite klausimų apie kūdikio mitybą, sveikatą ar priežiūrą, nedvejokite ir kreipkitės pagalbos. Profesionalų komanda yra pasiruošusi suteikti jums reikalingą paramą ir atsakyti į visus jūsų klausimus.

  • Pieno bankas – rūpinasi motinos pieno surinkimu, saugojimu ir paskirstymu kūdikiams, kuriems reikalingas papildomas maitinimas.
  • Donorinis motinos pieno bankas – teikia motinos pieną ankstyvojo amžiaus kūdikiams ir kūdikiams, kuriems motinos pienas yra gyvybiškai svarbus, bet jų motinos dėl įvairių priežasčių negali jų maitinti.
  • Gandro lizdas – oganizacija teikia paramą nėščioms moterims ir naujagimiams, siekdama pagerinti jų sveikatą ir gerovę.
  • Noriu Žindyti – profesionali pagalba ne tik žindymo, bet ir pasaitėlių klausimais.

Mitai apie neišnešioto naujagimio žindymą

Neišnešiotas naujagimis per silpnas, kad galėtų žįsti krūtį.

Tai gan dažnas, tačiau visiškai neteisingas įsitikinimas. Nėra priežasčių kodėl neišnešiotas naujagimis negalėtų žįsti, tad kiekvienam naujagimiui reikėtų suteikti progą to mokytis. Vienintelis skirtumas tarp laiku gimusio ir neišnešioto naujagimio yra tai, kad gali prireikti daugiau pagalbos ir laiko, tam kad neišnešiotukas išmoktų žįsti. Turint pakankamai kantrybės, palaikymo iš aplinkos, įtraukiant tiek šeimą, tiek medicinos personalą šį tikslą tikrai galime pasiekti. Jei vaikelis atkeliavo ankščiau nei planuota, jo žindymo kelionė vis tiek prasidės iškart po gimimo, tačiau galbūt kiek kitaip. Gimus labai mažam neišnešiotukui, pirmieji žingsniai žindymo link yara laktacijos skatinimas iškart po gimdymo, bei kuo daugiau „kengūravimo“ (oda prie odos kontakto). O vėliau, kai tik vaikelis yra stabilios būklės ir savarankiškai kvėpuoja, jis gali būti glaudžiamas prie krūties pirmosioms pamokoms. Palaipsniui naujagimis pradės suvalgyti vis didesnį kiekį pieno, tačiau kiekvienam naujagimiui kelias iki pilno žindymo yra individualus. Vieniems mokymosi procesas užtrunka ilgiau, kitiems trumpiau.

Sudarė ergoterapeutė Judita Dovydėnaitė

Mano neišnešiotas naujagimis išmoko valgyti iš buteliuko. Ar įmanoma pereiti prie žindymo?

Tikrai taip. Nesvarbu kokio amžiaus yra neišnešiotas naujagimis ar kiek laiko yra maitinamas iš buteliuko, išmokti žįsti krūtį jis tikrai gali. Svarbu suprasti, kad neretai šiam naujam įgūdžiui suformuoti gali prireikti laiko ir dažnai perėjimas nuo maitinimo iš buteliuko prie žindymo neįvyksta iškart. Vaikutis gali neimti krūties, žįsti netaisyklingai arba prigludęs prie krūties pažįsti labai trumpai ir atsitraukti ar netgi verkti. Tai visiškai nereiškia, kad vaikutis nenori ar negali žįsti, tiesiog jam toks valgymo būdas kol kas yra neįprastas. Šiame etape svarbu nenuleisti rankų ir kaskart naujagimiui parodžius norą žįsti bandyti jį priglausti, net jeigu ir visai trumpam. Jeigu kūdikis visai atsisako imti krūtį, pradėkite nuo ilgo ir dažno oda prie odos kontakto. Tuomet leiskite kūdikiui pabūti prisiglaudus prie krūties, net jeigu jis nežinda. Po kelių dienų ar savaičių kūdikis tikrai pradės žįsti, o tuomet jau tik laiko klausimas kada pavyks pereiti žindymo tik iš krūties. Jeigu kyla sunkumų pereinant prie žindymo visada rekomenduojama kreiptis į žindymo konsultantą, kuris padės ir patars, kaip palengvinti šį procesą.

Sudarė ergoterapeutė Judita Dovydėnaitė

Pirmojo vaiko žindyti nepavyko. Ar gali būti, kad pavyks žindyti neišnešiotą naujagimį?

Priežastys kodėl nepavyko žindyti pirmojo ar antrojo vaikelio gali būti labai skirtingos ir tai nereiškia, kad gimus dar vienam vaikeliui neverta net mėginti. Dažniausia priežastis yra nepakankama ar netinkama pagalba. Moters organizmas su kiekvienu gimdymu gali pagaminti vis didesnį pieno kiekį, todėl jei atrodo, kad nesėkmingo žindymo priežastis buvo nepakankama laktacija, reikėtų nenuleisti rankų ir vėl bandyti žindyti savo naujagimį. Kita dažnai mamų įvardijama nežindymo priežastis yra kūdikio atsisakymas žįsti ar skausmas žindymo metu, kas dažnai priverčia mamą anksti nutraukti žindymą. Vėlgi reikėtų suprasti, kad kiekvienas naujagimis yra naujas žmogutis, su savais gebėjimais, todėl jūsų neišnešiotas naujagimis gali neturėti jokių sunkumų žįsti krūtį. Praktika rodo, kad viena ar net kelios  nesėkmingos ankstesnės žindymo patirtys nesutrukdė mamoms žindyti savo neišnešiotų naujagimių.

Sudarė ergoterapeutė Judita Dovydėnaitė

Trys dažniausiai mamų užduodami klausimai apie ankstukų mitybą

Dėl kokių priežasčių ankstuko mama neturi pieno?

Pienas gaminasi ne krūtyje, o galvoje, todėl dažniausiai mamos neturi pieno dėl išgyvento streso. Statistika rodo, kad tik viena moteris iš šimto dėl fiziologinių ypatybių gali neturėti pieno. O tų, kurios nemaitina, yra kur kas daugiau. Dažniausiai tam turi įtakos žinių ir praktikos stoka, galbūt kokie nors įsitikinimai.

Neretai mamos guodžiasi, kai vaikelis neramiai miega, verkia, o prie krūties nurimsta. Joms atrodo, kad mažylis vis alkanas. Ne visada taip yra. Tiesiog naujagimiai trokšta psichologinio artumo, būti šalia mamos.

Parengė prof. dr. Rasa Tamelienė

Ką daryti, kad grįžus namo mama ir toliau sėkmingai žindytų krūtimi?

Pirmiausia stengiamasi, kad ligoninėje mamos savo per anksti gimusius kūdikius išmoktų maitinti krūtimi pačios. Neretai joms atrodo, kad jei nusitrauks pieną ir pamaitins iš buteliuko, mažylis daugiau suvalgys ir greičiau augs. Vadinasi, galima bus greičiau grįžti namo. Taip nėra. Reikia vaikelį išmokyti žįsti krūtį ir tik tada vykti namo.

Iki 34 savaitės ankstukų žindymo refleksas dar nėra gerai išsivystęs, todėl jie maitinami per zondą. Žindymo refleksui stiprėjant, leidžiama žįsti pačiam, o trūkstamas pieno kiekis į skrandį vis dar patenka per zondą. Kai vaikutis daugiau nei pusę pieno išgeria pats, zondas ištraukiamas. Dažnai tada mama ima nerimauti, ar mažylis tikrai pavalgęs. Šį mitybos pokytį reikia priimti atsakingai, bet nestresuojant. Mamai patariama nusiraminti ir atsipūsti. Juk viskas gerai, vaikutis pats mokosi žįsti. Žengtas didelis žingsnis į priekį. Kai moteris rami, atsipalaiduoja refleksai, smegenyse ir krūtyse atsiranda pakankamai pieno. Mama turi nepamiršti, kad dabar vaikas suvalgys po mažiau, todėl maitinti reikės dažniau. Iš pradžių rekomenduojama ne rečiau kaip 8 kartus per parą. Jei atsiranda bėdų žindant namie, vertėtų paskambinti savanoriaujančiai mamai ir ji apie žindymą suteiks daugiau informacijos.

Parengė prof. dr. Rasa Tamelienė

Kada ankstukui, be mamos pieno, duoti kito maisto?

Nereikėtų skubėti. Jei mažylis gerai auga žįsdamas mamos pieną, pirmą pusmetį papildomai nieko duoti nereikia. Ankstuko virškinimo sistema turi subręsti ir būti pasiruošusi kitokiam maistui. Todėl papildomai duoti maisto dažniausiai patariama tik tada, kai vaikeliui pagal koreguotą amžių bus šeši mėnesiai. Žinoma, pasitaiko ir išimišimčių. Anksčiau papildomai duoti maisto galima tik tada, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių tai pataria daryti mažylį prižiūrintis šeimos gydytojas. Nepamirškite, kad pirmuosius metus ankstukui reikia duoti geležies preparatų. Šių atsargų mažylio organizmas nėra natūraliai prikaupęs, todėl gali išsivystyti mažakraujystė. Taip pat, kaip ir visiems kūdikiams, būtina skirti vitamino D. Kiek jo reikės, pasakys gydytojas.

Parengė prof. dr. Rasa Tamelienė