Tėvų artumas neišnešiotukams: istorijos, kurios įkvepia ir gydo

2026 m. Vasario 11 d.

Įkvepiančios neišnešiotukų mamų istorijos

🤍 Agnė, Vėjos mama, prisimena motinystės startą, kuris prasidėjo ne lopšinėmis, o reanimacijos garsais: dukrelė gimė 25-ą savaitę, sverdama vos 842 g, o vėliau teko sugrįžti į intensyviąją terapiją dėl bambos infekcijos. Pirma naktis – bemiegė, bet ramybę po truputį grąžino ne tik profesionali komanda, bet ir aiškumas monitoriaus skaičiuose: matydama rodiklius Agnė pastebėjo, kaip prisilietimas, balsas mažylei padeda nurimti ir jaustis geriau.

💜 Jurgita, Fausto mama, pasakoja apie jautrų laukimą: sūnelis gimė 30-ą savaitę, 1586 g, o pirmosios savaitės skyriuje vis tiek buvo kupinos nerimo. Jai buvo be galo svarbu būti šalia ir matyti, kaip jis stiprėja – o dar ramiau tapo žinant, kad gyvybiniai rodikliai stebimi visą parą.

✨ Šias dvi istorijas sieja tai, kas dažnai lieka „už kadro“: kai pagaliau gali būti šalia savo mažylio, norisi bent trupučio ramybės – jausmo, kad budite ne vieni. Kauno klinikose tam padeda centrinė intensyviosios naujagimių priežiūros monitoravimo stotis: medikai mato mažylių rodiklius ir tuomet, kai jie yra palatose kartu su tėveliais. O tėvams tai reiškia didelį užtikrintumą – gali glausti prie savęs, sėdėti šalia ir žinoti: mažylį saugo ne tik tavo šiluma, bet ir budinti medikų komanda.

Šiandien situacija keičiasi

Vis daugiau medicinos įstaigų pereina prie šeimai atviros naujagimių intensyviosios terapijos modelio, kuriame tėvai laikomi svarbia priežiūros komandos dalimi ir net skatinami būti šalia savo mažylių sudėtinguoju laikotarpiu suteikiant jiems galimybę leisti kartu ir dieną, ir naktį. Toks pokytis būtų neįmanomas be medicinos įrangos, užtikrinančios atidžiausią mažųjų pacientų sveikatos stebėjimą ir kartu – ramybę tiek medikams, tiek tėvams.

Šiemet šią centrinę monitoravimo stotį Kauno klinikoms padovanojome kartu su iniciatyva Auginu Lietuvą ir bendrove „Cencora“.

Jeigu norite sužinoti daugiau – skaitykite visą straipsnį ČIA.