Purpuro įžiebimas ant LR Vyriausybės rūmų! Pasaulinės neišnešiotų naujagimių dienos minėjimas!

2015m. Lapkričio 16d.

Kviečiame ankstukų bendruomenę, visuomenę į istorinį įvykį – LR Vyriausybės rūmų įžiebimą purpurine spalva minint Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną!
Įžiebimas ir purpurinių balionų paleidimas lapkričio 16 dieną, 18:00, Gedimino pr. 11, prie LR Vyriausybės rūmų

Lapkričio 17-oji – Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Ji tradiciškai bus minima ir Lietuvoje, kur žymūs pastatai įsižiebs purpurine, neišnešiotų naujagimių, spalva.

Prie PURPURINĖS SAVAITĖS prisijungia ir anksčiau laiko gimusius vaikelius palaiko:
Vilniaus miesto savivaldybė, įžiebdama Žvėryno tiltą, Lietuvos energijos administracija, įžiebdama pastatą Žvejų g. 14, Klaipėdos miesto savivaldybė, įžiebdama savo pastatą Kauno rotušės pastatas, įžiebiamas organizacijoa “Padedu augti” iniciatyva.

Lietuvoje kasmet anksčiau laiko gimsta apie 2000 naujagimių. Akivaizdu, jog pirmąkart išvydus per anksti gimusį savo vaikelį kaipmat apima baimė, nežinomybė, bejėgiškumas. Daugelis tėvų nežino, jog bėgant metams, tobulėjant medicinos mokslui galimybių išgelbėti šiuos mažylius vis daugėja, o užaugę jie šypsosis ir šėlios visai kaip ir gimę laiku jų bendraamžiai. Būtent todėl lapkričio 17 –ąją visas pasaulis švenčia Neišnešiotų naujagimių dieną – taip garsiai ir drąsiai kalbėdamas apie šių naujagimių problemas ir jų sprendimo būdus.
Neišnešiotumas nėra nuosprendis visam gyvenimui
Neišnešioto vaikelio gimimas didžiulė drama šeimai: daugelis mamų, įsivaizdavusių rubensiškų formų rubuilius angelėlius, nežino ne tik, kaip paimti ant rankų prie aparatų prijungtą naujagimį, kuriam kvėpuoti padeda dirbtinio kvėpavimo prietaisai, kuris negeba savarankiškai valgyti ir yra maitinamas pro zondą, išvestą per nosytę tiesiai į skranduką, įklimpsta į depresiją. Patiems mažiausiems ir silpniausiems neišnešiotiems naujagimiams paprastai diagnozuojama įgimta pneumonija, anemija, širdelės bėdos, kraujosrūvos smegenyse, gresia aklumas, daugybė kitų sveikatos sutrikimų.
Todėl nežinios kamuojamos šeimos, sulaukusios neišnešioto naujagimio, arba tampa tokios stiprios ir vieningos, kokios niekada iki tol nebuvo, arba išidgandusios atiduoda kūdikėlį, atėjusį į pasaulį anksčiau laiko, į vaikų namus.
Tačiau iš tikrųjų absoliuti dauguma tokių naujagimių jau per pirmus savo gyvenimo metus ne tik visiškai pasveiksta, bet ir prisiveja savo laiku gimusius bendraamžius.
„Neišnešiotas – tikrai nėra sutrikusios raidos ar kitoniškumo ženklas. Priešingai, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje daugybė talentų ir genijų gimė neišnešioti, – pabrėžia Vaikų ligoninės Neonatologijos centro profesorė N.Drazdienė. – Kita vertus, kaip pastebi Vokietijos vaiko raidos specialistai, „neišnešiotukai“ visą gyvenimą tokie ir lieka, nes jų charakterio ir psichomotorikos savybės skiriasi nuo gimusių laiku naujagimių”.
Beje, svarstymai ir diskusijos, ar atsiperka brangios investicijos į neišnešiotų naujagimių gydymą ir slaugą, vyksta visame pasaulyje. „Apie šitai diskutuojama netgi tokioje didelėje ir turtingoje supervalstybėje, kaip JAV, – yra pastebėjęs Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas dr. Arūnas Liubšys. – Tačiau išsamūs ilgalaikiai tyrimai parodė, kad net, jei išgydytas ir išslaugytas naujagimis ir neįgyja itin perspektyvios profesijos, o dirba paprastą darbą, į jo sveikatą investuoti pinigai grąžą visuomenei atiduoda vos per kelerius jo darbo metus“.
Kaip minėta, Lietuvoje kasmet gimsta, gydoma ir slaugoma apie 2 tūkst. neišnešiotų naujagimių.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje anksčiau laiko gimsta 15 mln. Tokių vaikų, arba kitaip sakant, kas dešimtas naujagimis. Daugiau kaip 1,1 mln. visų kasmet į pasaulį ateinančių neišnešiotų naujagimių miršta. „Tačiau net 75 proc. visų šių per anksti gimusių naujagimių būtų galima išgelbėti ir tai kainuoja labai nedaug”, – tikina savo bendrame pranešime, skirtame Pasaulinei neišnešiotų naujagimių dienai daugiau kaip 100 garsiausių pasaulio medicinos mokslo korifėjų, atstovaujančių 40-iai Jungtinių Tautų agentūrų, universitetų ir organizacijų.
Vienintelė sritis, kurioje Lietuva viena lyderių pasaulyje
Tiesa, nors apie 60 proc. visų neišnešiotų naujagimių gimsta Afrikos ir Pietų Azijos skurdžiausiose valstybėse, vis dėlto tai nėra tik neturtingų valstybių bėda. Mat net 12 proc. visų neišnešiotų naujagimių gimsta tokioje turtingoje šalyje kaip Jungtinės Amerikos Valstijos.
Lietuvos statistikos departamento bei Higienos instituto prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje gimė 28,5 tūkst. naujagimių, iš jų 1630 neišnešioti, o mirė – 74 naujagimiai, užpernai gimė 30,5 tūkst. naujagimių, iš jų 1615 – neišnešioti, o mirė – 90 naujagimių.
Neišnešiotumas yra beveik pusės visų naujagimių ir kūdikių pagrindinė mirties priežastis.
Lietuvoje pats mažiausias gimęs, išgyvenęs ir sėkmingai užaugęs naujagimis tesvėrė 450 gramų, o paties mažiausio gestacinio amžiaus naujagimis gimė vos 22 savaičių.
Šiandien labai mažų, nė kilogramo nesveriančių neišnešiotų naujagimių išgyvenamumas, pasak prof. N.Drazdienės, palyginti su pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metais, išaugo nuo 12 proc. iki 65 proc., o didesnių, sveriančių daugiau nei kilogramą (1000-1499 g), – nuo 48 proc. iki 95 proc.
Taigi, nuo Nepriklausomybės pradžios Lietuva, buvusi tarp šioje srityje ne tokių sėkmingų valstybių, nes stigo tiek neišnešiotiems naujagimiams slaugyti reikiamos aparatūros, tiek medikamentų, šiandien yra greta sėkmingiausiai neišnešiotus naujagimius gydančių ir slaugančių šalių: Japonijos bei Skandinavijos. Pagal neišnešiotų naujagimių gydymo, slaugos bei išgyvenamumo rodiklius mes taip pat pralenkėme JAV. Lietuvos neonatologijos pasiekimai yra vienintelis parametras, pagal kurį lenkiame daugelį turtingų senas demokratijos tradicijas turinčių Vakarų valstybių ir, kuriuo lietuviai turėtų pagrįstai didžiuotis.