ALISA 34 savaitės 1620 g

Sulaukus 35 metų pastojau. Vaikelis buvo laukiamas. Pirmą nėštumo trimestrą jaučiausi gerai, o 25-26 nėštumo savaitę pasijutau blogai. Dirbau darželyje auklėtoja. Vasarą vaikai ir auklėtojos atostogauja, grupės apjungiamos. Man teko dirbti su lopšelio vaikais. Pirmą darbo dieną pakėliau kelis mažylius sveriančius 10-15 kg.  Vakare pasijutau prastai: širdis plakė, kaip po kroso, spaudė krūtinę. Tą naktį neužmigau. Pakilo kraujospūdis, atsirado patinimas kojose ir rankose. Ryte pasikalbėjau su darželio direktore ir mane perkėlė į priešmokyklinę grupę.

Savijauta negerėjo: pradėjo svaigti galva, sutriko miegas, patinimas išliko. Sulaukus 27 nėštumo savaičių, apsilankiau pas gydytoją ginekologą. Jis pasiūlė atlikti šlapimo tyrimą. Gydytojas spėjo, kad tai preeklampsija. (AKS 160 /100, patinimas, šlapime baltymas (2 g)).

Patekau į Klaipėdos gimdymo namų nėštumo patologinį skyrių, kuriame išbuvau 3 savaitės. Mano savijauta nesikeitė: baltymas 2-3 g, AKS aukštas, galva svaigsta, kūnas tinsta. Personalas buvo paslaugus, dėmesingas. Bet trūko informavimo, norėjau, kad man suprantamai paaiškintų, kas gi su manimi vyksta. Kas gi ta preeklampsija?! Kodėl ji atsiranda ir kaip veikia vaiko vystymąsi? Skyriuje turėtų būti lankstinukai apie įvairias nėščios moters būsenas ir gydantis gydytojas turėtų apie tai papasakoti.

Yra būtinas psichologas, kuris suteiktų emocinę paramą moteriai. Nežinojimas kas vyksta, kasdieninės tos pačios procedūros (vaisiaus širdies tonų klausymas) ir tyrimai (šlapimo kiekio matavimas, šlapimo tyrimas) stūmė į neviltį, atsirado neužtikrintumas, emocinis pažeidžiamumas.

Po trijų savaičių mane nukreipė į Kauno klinikas.

1 diena. Tyrimai: kraujas (norma), šlapimas (3gr baltymo). Gydytoja Meilė Minkauskienė atliko echoskopiją. Vaiko svoris 1350 g, Klaipėdoje sakė, kad 1500 g.  Ji paaiškino, kad matavimo netikslumai gali svyruoti 100 g, sulašino magnį.

Jaučiausi slogiai. Įsijungė psichikos gynybos mechanizmai, kurie sušvelnindavo neigiamus išgyvenimus ir girdimą informaciją. Pvz., man sako, kad vaikas sveria 1350 g, o aš įsivaizduoju kūdikį sveriantį 3.500 g. Ir tik gimus dukrai suvokiau, ką reiškia šis svoris.

2 diena.  Suleido deksametazoną 2 mg du kartus. Šis vaistas subrandina kūdikio plaučius. Dėka jo, kūdikis gimęs iki 34 savaičių gali savarankiškai kvėpuoti. Vėl gi paminėsiu, kad labai svarbu gydytojams kalbėti su besilaukiančiomis moterimis ir aiškinti siūlomų medicininių manipuliacijų prasmę ir svarbą. Jau Klaipėdoje man siūlė suleisti šį vaistą, bet aš atsisakiau,  nes buvau nusistačiusi skeptiškai. Kiekvienas iš mūsų turime stereotipų, nuostatų, kurie keičiasi pasigilinus į dalyko esmę. Taigi vėl svarbus yra informavimas. Buvau laiminga, kad suspėjome subrandinti kūdikio plaučius. Mačiau vaikus su vamzdeliais, kurie patys negalėjo kvėpuoti.

3 diena.  Nieko nevyko. Buvo ramu.

4 diena. Per UG doplerį žiūrėjo kūdikio kraujotaką. Placenta maža, placentoje rado infarkto židinį. Kūdikio kraujotaka pagreitinta.  Vaisiaus vandenų pakanka.

5 diena. Gydytoja pasakė, kad mane nori 2-3 savaitės pastebėti, žinoma jei mano ir kūdikio savijauta leis. Ir tai, kad kitą dieną mane teko operuoti liudija, kad preeklampsijos eiga yra nenuspėjama.

6 diena. Jaučiau, kad kažkas negerai: išnyko vaiko judesiai.  Nepusryčiavau ir nepietavau. 14.00 val. buvo nuspręsta atlikti cezario operaciją.  18 val. gyd. Jūratė Gembeckienė mane operavo. Panaudojo epidūrinę anesteziją.  Operacija truko 45 minutės. Gimė mergaitė.  Rūpestingos mediko rankos dukros galvutę priglaudė prie mano žando. Nuriedėjo ašara. Buvau dėkinga Dievui už gailestingumą ir medikams už jų pasiaukojantį darbą. Po dviejų dienų gydytoja mane aplankė ir pasakė: „Jūs laiminga mama. Mažylė sveika. „Šiuos žodžius suvokiau patekus į kūdikių reanimaciją, kuriame viename iš inkubatorių gulėjo mano dukra. Kituose inkubatoriuose buvo kiti neišnešiotukai: vieni laukė operacijų, kiti kaip ir mes buvo stebimi. Dukra svėrė 1620 g, ūgis 42 cm. Pagal Apgar 7-8 balai.

7 diena. (2 dukters gimimo diena) Visą dieną praleidau reanimacijoje, į kurią gimdyvės patenka po Cezario pjūvio. Mus aplankydavo žindymo specialistė, kuri surinkdavo priešpienį. Po to ji ateidavo ir į naujagimių skyrių: pasakojo apie žindymą, apie krūtų priežiūrą ir suteikdavo daug kitų patarimų. Žindymo specialistė savo sritį gerai išmanė. Labai gerai, kad toks darbuotojas yra. Taigi 22 val.  mane perkėlė į skyrių.

8 diena. (3 dukters gimimo diena) Ryte aplankiau dukrą. Ji buvo tokia mažytė, sulkutė, gležna, graži. Be ašarų negalėjau žiūrėti. Gulėjo inkubatoriuje nuoga, su sauskelnėmis. Po to nupirkau liemenę ir kojines, kurias mezgė darbuotoja. Man, kaip ir kitoms mamoms, buvo leista kas dvi valandas ateiti ir pamaitinti bei pakeisti sauskelnes kūdikiui. Naktį akušerės 4 valandas leido pamiegoti sakydamos: „Dar daug bemiegių naktų turėsite“. Paskutinį kartą dukrą aplankydavau 24 val., o po to tik 4val. ryto. Prasidėjo kasdieninis maratonas: pieno traukymas, po to dukters maitinimas, po to vėl trauki pieną, vėl maitini dukrą. Pieno neužtekdavo. Primaitindavau mišiniu. Dukra valgė gerai. Jai pritrūkdavo kiekio, kuris priklausė pagal kūno svorį. Išalkdavo ir pradėdavo verkti. Ateidavau anksčiau ir prašydavau 10 ml. mišinio daugiau. Tai kad prašau didesnio kiekio nuslėpdavau, nes turėjome maitinti pagal paskaičiuotą formulę.

9 diena. (4 dukters gimimo diena) Pirmą kartą maitinu dukrą krūtimi. Krūtį ima gerai.  Glausdavau mažylę prie krūtines, čiūčiuodavau, dainuodavau, linguodavau. Kadangi gulėjau naujagimių skyriuje (neišnešiotų naujagimių skyriuje vietos nebuvo), neturėjau su kuo pasikalbėti apie vaiką, pasidalinti savo jausmais. Dar trečią gulėjimo klinikose dieną susipažinau su socialine darbuotoja – širdinga moterimi, kuri pati laukėsi kūdikėlio. Šį kartą vėl nuėjau pas soc. darbuotoją. Ji turėjo bendrą kabinetą su psichologu (vyriškis) ir dar kita soc. darbuotoja. Niekaip negalėjau suprasti, ką ten veikia psichologas. Kai ateidavau, jis sėdėdavo kabinete ir elgdavosi taip, lyg tai kas vyksta kabinete, jo neliečia. Socialinės darbuotojos klausinėjau, su kuo galima būtų pasidalinti jausmais, ir ji paminėjo, kad kartą į savaitę vyksta tėvų savipagalbos grupės. Bet grupė vyko tą valandą, kai aš turėjau maitinti dukrą. Gal psichologas ir dirba neišnešiotų naujagimių skyriuje, bet suabejočiau, nes reanimacijoje mamos nepasakojo apie jį nieko, o kai dukrą perkėlė į kitą patalpą, kur vaikučiai dar buvo prižiūrimi akušerės, matydavau verkiančių mamų, kurias būtina buvo emociškai paremti, padėti susiorientuoti kas vyksta.

10 diena. (5 dukters gimimo diena) Dukrą perkėlė iš inkubatoriaus į lovytę, bet ji dar buvo prižiūrima ir stebima akušerės. Viena sumani naujagimių skyriaus slaugytoja mane ir kitą moterį, kuri taip pat pagimdė neišnešiotuką, paguldė kartu. Buvau labai dėkinga. Nes mes turėjome bendrą ritmą, kas dvi valandas lankyti vaikus. Iki šiol gulėjau palatoje su gimdyve ir naujagimiu. Jaučiausi sunkiai, nes šalia manęs nebuvo dukters, o aš pastoviai matydavau kitą vaiką. Naktimis jis verkdavo, o man labai trūko miego ir buvo svarbu nuo 24.00 iki 4.00 pamiegoti. Be to trūko ir informacijos apie neišnešiotus vaikus: kaip jie auga, vystosi. Turėjau įvairių baimių, pvz., pradžioje man atrodė, kad mano mažylė tokia maža ir išliks.

11 diena. (6 dukters gimimo diena) Dukra susirgo gelta. 6 val. atlikinėjo fototerapiją. Ji valgo po 25 ml. Živilė, toks vardas buvo mano naujos kambariokės, natūraliai pagimdė sūnų Jokūbą 33 savaitę, sveriantį 1600 g. Kartu mes paverkėme ir įvardinome jausmą, dėl ko jaučiamės prislėgtos. Mums buvo gaila savęs, nes laukė bemiegės naktys, nuovargis.

12 diena. (7 dukters gimimo diena) Dukrą perkėlė pas mane į palatą. Lovos naujagimių skyriuje nepritaikytos, kad mama ir kūdikis gulėtų kartu. Gydytoja rekomendavo migdyti vaiką ant pilvo. Dienos metų taip ir darydavau, o naktį  mažylę guldydavau į lovytę, nes bijodavau, kad ji nukris.

13 diena. (8 dukters gimimo diena) Neišnešioto kūdikio termoreguliacija silpna Temperatūrą matuoju kas 2 valandas. Leistina apatinė t° riba 36.6°, o viršutinė t° riba 37.5°.

14 diena. (9 dukters gimimo diena) Temperatūros rodikliai žemi. T° šokinėja nuo 35.3° iki 36.3°.  Personalo paprašiau šildymo lempos.

15 diena. (10 dukters gimimo diena) Dukra ketvirta diena nepasituština. Gydytoja nuramina sakydama, kad naujagimiai ir kūdikiai gali nesituštinti iki 9 parų ir tai yra norma. Su šia problema dar karta susidūriau, kai draugės 1 metų vaikutis, kuris buvo maitinamas mamos pienu, pasituštino tik aštunta diena.

16 diena. (11 dukters gimimo diena) Mus išrašo namo. Nerimauju, kaip seksis namie. Dukra sveria 1690 g.

Namie augome gerai. Pirmus 5 mėnesius dukra miegojo ant mano pilvo. Iki 6 mėnesių maitinau nutrauktu pienu ir truputį krūtimi, primaitindavau mišiniu. Maitinau kas 2 valandas, žadindavau dukrą ir naktį.  Manau dėl to sutriko jos miegas: naktį atsibusdavo po 3-5 kartus. Tik sukakus 2 metukams miegojimo rėžimas susitvarkė. Mergaitė augo sveika, nesirgo. Vaikščioti pradėjo 11-12 mėnesių. Dabar Alisai 4 metukai. Valgo mažai, daug geria skysčių. Sveria 12 kg. Kalba blogai: mažas aktyvus žodynas, vartoja vaikiškos kalbos žodelius. Dėlioja dėliones, piešia, veria karoliukus. Judri, lanksti, sumani. Šiemet pradėjo lankyti darželį ir pradėjo daugiau kalbėti.

Kai 2012 m. gimė dukra, puslapis http://neisnesiotukas.lt buvo  tik atsiradęs. Jame buvo keletas straipsnių. Juos skaičiau. Labai trūko informacijos.

Mamoms patarčiau: kai vaikas miega pailsėkite, pamiegokite, kad atgautumėte jėgas ir sustiprėtumėte ir turėtumėte daugiau jėgų ir energijos skirti vaikeliui.