VII Įdomybės

Mažiausio svorio išgyvenęs naujagimis Lietuvoje – 2000 metais gimusi Rasa Marija. Mergaitė svėrė tik 450 g ir buvo 28 savaičių amžiaus. Tada gydytojai prognozavo, kad į delną telpanti mergaitė gyvens vos dieną, nes paprastai išgyvendavo tik didesni, daugiau nei kilogramą sveriantys kūdikiai. Kaip vėliau pripažino mama Janina, jos nė akimirkai neapleido mintys, kad dukrytė gyvens. Taip ir buvo. Pirma diena, dvi paros. Savaitė, antra… Vienuoliktąją gyvenimo parą mergaitę inkubatoriuje pakrikštijo kunigas. Pavadino Rasa Marija. Pirmasis vardas parinktas todėl, kad mergaitė buvo labai maža ir panaši į rasos lašelį. Raselė po truputį augo, stiprėjo. Tiesa, vis neapleido ligos. Pirmuosius mėnesius susirgo plaučių uždegimu, buvo įtartas meningitas. Maitinta per vamzdelius, slaugyta, gydyta antibiotikais. Vos sulaukus trijų mėnesių atlikta akių operacija. Ir vėliau ligos, regis, rikiavosi viena paskui kitą. Net lankant darželį – viena savaitė tarp bendraamžių, dvi – namuose sergant. Panašiai ir pradinėje mokykloje. Tačiau augant bei stiprėjant imunitetui ligos po truputėlį traukėsi. Paauglystėje Rasa jau niekuo nesiskyrė nuo bendraamžių. Šiandien apie tai, kad ji – mažiausia Lietuvos Coliukė, primena tik nuotraukos ir akinukais pabalnota nosis.

Gamtos taip užprogramuota, kad įsčiose užsimezgęs embrionas nuo pirmųjų valandų ima kurti sau palankią terpę išgyventi. Mažytis objektas ne tik pats greitai vystosi, bet didžiulius pokyčius daro mamos organizmui – pakeičia ne tik fiziologinę būklę, bet ir jausmus. Kaip tai įmanoma?

Mokslininkai aiškina šitaip: embrionas nuo pirmųjų užsimezgimo valandų į mamos organizmą infiltruoja savo ląsteles, tarsi prigesindamas budrumą, kad nebūtų atmestas, kaip svetimkūnis. Tai tarytum skiepas, iš pradžių padedantis išvengti nesuderinamumo konflikto. Juk vyro spermatozoidas – visiškai svetimas subjektas. Jei vaisius vystytųsi tik iš mamos, to nereikėtų.

IŠ KO VIŠČIUKAS – BALTYMO AR TRYNIO?

Klausimas apie vištos kiaušinį. Iš ko susiformuoja viščiukas – trynio ar baltymo? Daugelis sako, kad iš trynio, nes šis yra geltonos spalvos, kaip ir išsiritęs viščiukas. Vis dėlto yra kitaip – viščiukas išsivysto iš baltymo, trynys – jo maistas. Viskas gamtoje sudėliota ir sugalvota. Labai panašiai ir žmogaus embrionas. Kai susikuria pirmosios ląstelės, tam tikra jų dalis tampa tryniu – tai toks maišelis, kuris matomas embriono vystymosi nuotraukose. Kai šio maišelio maisto atsargos baigiasi, susiformuoja placenta, kuri perima maitinimo funkciją. Tokia stebinanti smulkmeniškai apgalvota programa.

• Dalelytės mamos kraujyje

Dar praeito amžiaus pabaigoje australų mokslininkas A. W. Liley iškėlė prielaidą, kad motinystės instinktas kyla dėl biologinio embriono skiepo. Kaip kitaip paaiškinti, kodėl moteris savo vaiką myli besąlygiškai ir visą gyvenimą. Juk aplink matome daug mielų, gražių, žavių vaikų, tačiau jie nesukelia tokių jausmų, kaip saviškis. Tiesa, sąmoningai galime prisirišti ir mylėti ne biologinius vaikus, sakykime, įvaikintus. Tačiau besąlyginė trauka, meilė, prieraišumas mikrodalelių pavidalu tiesiogine prasme cirkuliuoja mamos kraujyje. Todėl toks stiprus ir neišraunamas motinystės jausmas. Tačiau minėtas skiepas – tai visų pirma pragmatiškas embriono išgyvenimo instinktas. Manoma, kad šis skiepas moters organizme lieka visą gyvenimą. Nesvarbu, ar nėštumas buvo nutrauktas, ar įvyko persileidimas, ar sėkmingai pagimdė, mama visą gyvenimą nešioja savo užsimezgusių palikuonių mikrodalelytes.

• Pasirūpina savo namais

Tačiau tai dar ne viskas. Embrionas, kaip valdingas egoistas, daro viską, kad galėtų pats sėkmingai vystytis. Todėl iš pradžių pasirūpina savo namais, t. y. pagal savo poreikius užprogramuoja mamos organizmą. Paveiktas embriono ląstelių mamos kūnas tarytum atjaunėja. Daugelis moterų galėtų prisiminti, kad nėštumo metu paskaistėja oda, o atsiradusios žaizdelės užgyja greičiau (lygiai taip greitai, kaip gyja vaikams). Pasirodo, tai per ilgus amžius sukurta gamtos programa, leidžianti sumažinti infekcijų riziką ir mamai greičiau pagyti. Ši programa kūrėsi dar tada, kai pirmykščiai žmonės gyveno atšiauriomis sąlygomis. Neandertalietė moteris, norėdama sėkmingai išnešioti vaisių, turėjo pati būti sveika. Tačiau traumų, sužeidimų tikimybė buvo kasdienė, o ilgai gyjant žaizdoms didėja pavojaus rizika gyvybei. Tad embriono skiepas sukūrė terpę sveikatinančiai energijai, leidžiančiai greičiau užgyti visiems nubrozdinimams ir žaizdoms. Tai pasakytina ir apie kitus galimus mamos sveikatos pokyčius. Vis dar bandoma teigti, kad nėštumo metu moteris yra pažeidžiamesnė ligų ar virusų. Ji tarytum tampa visų galimų negalavimų taikiniu. Iš tiesų baiminamasi ligų sukeliamų komplikacijų ir to, kad teks gerti vaistinius preparatus. Jei mama būtų itin pažeidžiama, vaisiaus gyvybei kiltų didelis pavojus ir tai būtų gamtos klaida. Todėl mokslininkai pabrėžia, kad vaisiaus ląstelių dėka mamos organizmas sustiprinamas, todėl labiau išsaugo atsparumą. Teigiama, jog nėštumo metu mamos ligi tol buvusi imuninė sistema yra šiek tiek prislopinta, tačiau sustiprinta embriono skiepu. Tai moterys pajunta jau antrą nėštumo semestrą, kai apima energijos antplūdis, o kai kurios jaučiasi žvalesnės, sveikesnės nei prieš nėštumą.

• Diktuoja ne tik meniu

Vystydamasis embrionas po truputėlį veikia visą mamos organizmą. Pokyčiai atsiranda net ir smegenyse. Tai įrodo mamos nuotaikos svyravimai. Ji lengvai persigalvoja, dvejoja, ko anksčiau nebūdavo. Atsiranda nauji pomėgiai, domėjimasis viskuo, kas susiję su motinyste. Ją apima lizdo sukimo sindromas – inicijuoja remontą, pati siuva, mezga – ruošiasi mažylio sutikimui. Mokslininkai daro prielaidą, kad dar embriono stadijoje būsimas vaikas manipuliuoja mama. Pakinta net skonio jutimai. Tris vaikus auginanti Aistė pasakoja, kad kiekvienas nėštumas keisdavo jos mitybą. Su pirmuoju be galo mėgo visas žalias uogas, vaisius – kuo rūgštesnis, tuo skaniau. Besilaukdama antro mažylio negalėdavo praeiti pro ledų kioskus. O trečiasis reikalavo tik bandelių. Ir, kaip nekeista, gimę vaikai iki šiol renkasi nėštumo metu reikalautą meniu. Beje, įdomus pastebėjimas, pasak akušerės Agnės Škudienės, šių dienų būsimos mamytės žymiai rečiau staiga ima ir užsimano kokio rauginto agurkėlio ar žalio obuolio. Tai paaiškinama tuo, kad daugelis maitinasi visaverčiu maistu, be to, geria maisto papildus, tad staigaus ,,statybinių medžiagų“ (agurkėlių, virtų kiaušinių, kreidos) trūkumo nejaučia. Tačiau specialistai įspėja, kad vaisius, būdamas mamos įsčiose, pasiims viską, ko reikia jo vystymuisi. Todėl tai, ką medikai rekomenduoja nėščiajai (papildus, sveiką maistą), iš esmės yra dėl mamos sveikatos, kad ji pati nenusilptų. Būsimas vaikas nepaklaus: ar galima, dalijamės? Jis tiesiog savarankiškai pasiims tai, ko šiuo metu reikia jam. Taip suprogramuoti jo biologiniai instinktai. Tas pats pasakytina ir apie maitinančias
mamas, kurios dažnai visą dėmesį sutelkia tik į vaiką, pačios įtikėjusios, kad yra suaugusios, stiprios ir išgyvens ,,ką nors“ tik užkąsdamos.

• Gamta turi savo planą

Dažnai mes, žmonės, galvojame, kad gamta mums turi paklusti, kad mes esame visatos valdovai ir turime teisę valdyti, keisti, tobulinti. Iš tiesų taip nėra. Kuo didesnė medicinos pažanga, kuo daugiau sukaupiama žinių, tuo labiau suprantama, kad žmogus gamtai gali tik padėti, bet ne ją keisti. Žmogus negali kištis į evoliucijos išgrynintus gamtos dėsnius. Jei tikime gamta, jos programa, reikia tikėti ir natūralia atranka, kuri yra visose gyvybės formose. Daugybė vos užsimezgusių nėštumų nutrūksta moterims dar net neįtarus, kad laukiasi, nes embriono vystymasis buvo nesuderinamas su mamos sveikata arba netinkamai užsimezgęs vaisius žuvo.

Tačiau daug dažniau matome gamtos gyvybinę atsinaujinimo jėgą – vaikų išgyvenimo instinktas yra labai stiprus. Ir kaip nekeista, šis instinktas padiktuoja jų veiksmus dar būnant įsčiose. Būtent vaikas nusprendžia ne tik kada jam gimti, bet ir kokią padėtį pasirinkti. Nei mama, nei gydytojas neturi tokio stebuklingo mechanizmo, galinčio reguliuoti gimimo datą mygtuko paspaudimu. Žinoma, nekalbame apie medikamentinį gimdymo sužadinimą arba būtinąją intervenciją – planuotą cezario operaciją.

Neišnešiotas naujagimis pažymėtas talento žyme. Maža to, jame susijungia trapumas ir stiprybė. Tai vaikas karys. Juk nuo pirmos akimirkos įsitraukia į didžiuosius išbandymus, pirmiausia – į kovą už gyvybę. Tokiomis įžvalgomis dalijasi psichologė Kristina Zelčiūtė, legendinio Lietuvos aktoriaus Leonardo Zelčiaus dukra. Beje, aktorius – irgi gimė anksčiau laiko, šeimoje jauniausias vaikas, kurį praeito šimtmečio pradžioje mama pati išslaugė namuose, sušildė pataluose.

,,Tik gimęs neišnešiotas naujagimis susiduria su mirties baime, – sako K. Zelčiūtė. – Kas tuo metu vyksta suaugusio žmogaus organizme, gerai žinoma. Esant gyvybiniam pavojui asmuo jaučia skausmo ir psichologinio nerimo ženklus. Visa tai patiria ir naujagimis. Jis dažniausiai sugeba mobilizuoti visas gyvybines jėgas. Geba išgyventi, iškęsti skausmą ir baimes. Prieš laiką gimęs mažylis patiria žymiai daugiau nei kiti vaikai. Žmogaus psichika sukurta taip, kad patys anksčiausi įspūdžiai ir išgyvenimai gula pamatu į mūsų asmenybės rūmą.“ Todėl neišnešiotas naujagimis, turėdamas ypatingą patirtį, visada bus atviresnis ir jautresnis pasauliui. Labiau brangins gyvybę, bus daugiau prisirišęs prie tėvų,
sesių, brolių. Tiesa, labiau bus atviras ir galimoms priklausomybėms, iššūkiams.

Pastebėta, kad anksčiau laiko gimę žmonės turi ypatingas mąstymo funkcijas, galbūt dėl to tarp jų – daug įžymių menininkų, politikų, filosofų. Taip pat pasaulyje pripažintų genijų. Mokslui iki šiol sunku aprėpti genijaus fenomeną ir paaiškinti, kaip jis atsiranda. Daromos prielaidos, kad šie žmonės turi kitą požiūrį į supančią aplinką, kitu kampu geba matyti, jausti, suvokti. Panašiai ir neišnešiotas naujagimis, anksti susidūręs su nebūties baime, labiau ir giliau geba įžvelgti esmę, nesutrikti detalėse bei smulkmenose. Ne veltui apie jį sakoma – „aplenkęs laiką“. Didelė tikimybė, kad vaikutis ir toliau tą laiką aplenks, tiek mąstydamas, tiek gebėdamas pastebėti tai, kas kitiems neduota.

Kaip minėjome, šiuos mažylius nuo pirmos gyvenimo akimirkos lydi padidintas jautrumas. Todėl reikėtų stengtis, kad būtų nukreipiamas tinkama linkme. Pasak psichologės, patyriminis jautrumas gali skleistis vaikui bendraujant su žmonėmis, suprantant, užjaučiant, įkvepiant juos. Taip pat išskirtiniai gebėjimai pajausti situaciją, greitai perprasti ir įsisavinti informaciją, supančias aplinkybes – tai daugelio talentų sudėtinė dalis. Turint šių savybių bet kurios profesijos atstovai, ar būtų gydytojas, mokytojas, dvasininkas ir pan., gali pasiekti ypač daug. Jautrumas – didelė dovana ir menininkams.

Psichologė pastebi, kad neretai mes, būdami tėvais, nesugebame įvertinti ir pastebėti tam tikrų vaiko polinkių, gebėjimų, galų gale ignoruojame jautrias charakterio savybes, tam tikrus polinkius. Juk dažniausiai trokštama, kad mažylis būtų – „kaip visi“. Ankstukas toks nėra ir nebus. Jis ypatingas vaikas. Prisiminkime Einšteino garsią frazę: jei žuvį vertinsi pagal sugebėjimą laipioti medžiais, tai ji visą gyvenimą galvos, kad yra nevykėlė… Panašiai ir su mūsų vaikais. Juos galime auginti ir nukreipti – „kaip reikia“, arba galime pasistengti įžvelgti jų išskirtinumą. Pastaruoju būdu padėsime užaugti darniai, protingai, talentingai ir laimingai asmenybei. Pasistenkite įžvelgti ir lavinkite tai, kas patinka, kuo domisi jūsų ypatingas mažylis. Ankstukai imlūs juos dominamai informacijai, kurią gali įsisavinti giliai bei plačiai. Čia, ko gero, ir slypi ta talento žymė…

• Keletas įžymių žmonių, į pasaulį atėjusių anksčiau laiko

I. NIUTONAS (1643–1727) – anglų fizikas ir matematikas, klasikinės fizikos pradininkas. Jis įrodė, kad balta šviesa susideda iš įvairių spalvų spindulių. Suformulavo tris pagrindinius mechanikos dėsnius, visuotinės traukos dėsnį, sukūrė dangaus kūnų judėjimo teoriją.

F. VOLTERAS (1694–1778) – vienas žymiausių Prancūzijos rašytojų. Parašė daug poemų, dramų ir veikalų. Daug rašė apie religiją ir mokslą.

NAPOLEONAS (1769–1821) – Prancūzijos imperatorius, vienas žymiausių žmonijos istorijos karvedžių. Jis sukūrė imperiją ir užkariavo beveik visą Europą.

V. HUGO (1802–1885) – žinomas prancūzų rašytojas, sukūręs daug eilėraščių, dramų ir romanų. Žymiausi romanai – „Paryžiaus katedra“ ir „Vargdieniai“.

Č. DARVINAS (1809–1882) – žymus anglų gamtininkas, organizmų evoliucijos teorijos kūrėjas.

M. TVENAS (1835–1910) – amerikiečių rašytojas, parašęs daug knygų ir linksmų trumpų apsakymų. Jo kūrinys „Tomo Sojerio nuotykiai“ populiarus visame pasaulyje iki šiol.

D. ROKFELERIS (1839–1937) – Amerikos milijonierius, praturtėjęs iš naftos verslo. Buvo įžymus tuo, kad negailėjo pinigų labdarai.

I. KANTAS (1724–1804) – Prūsijos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas.

P. RENUARAS (1841–1919) – prancūzų dailininkas, vienas žymiausių impresionistų.

T. EDISONAS (1847–1931) – JAV elektrotechnikas, išradėjas. Užpatentuota apie 1000 jo išradimų, tokių, kaip anglinis mikrofonas, fonografas, elektros lemputė su angliniu siūleliu, akumuliatorius ir kt. Jis vadovavo pirmosios
pasaulyje elektrinės Niujorke statybai.

V. ČERČILIS (1874–1965) – Antrojo pasaulinio karo metu buvo Anglijos premjeras. Yra parašęs keletą knygų. 1953 m. jam skirta Nobelio premija.

A. PAVLOVA (1881–1931) – rusų balerina, žavėjusi beveik viso pasaulio žiūrovus nepakartojamu „Mirštančios gulbės“ šokiu.

A. EINŠTEINAS (1879–1955) – visų laikų vienas žymiausių mokslininkų. Jis suformulavo specialiosios reliatyvumo teorijos principus, kurie visiškai pakeitė pažiūras į erdvę ir laiką. 1921 m. jam suteikta Nobelio premija.

ANTONIJUS VIVALDIS (1678–1741) – italų dvasininkas, baroko kompozitorius, smuikininkas, parašęs daugiau kaip 40 operų, oratorijų, 465 instrumentinius koncertus (tarp jų ciklas „Metų laikai“).

PABLAS PIKASAS (1881 – 1973) – ispanų tapytojas, vienas žymiausių XX a. menininkų, labiausiai žinomas kaip kubizmo kūrėjas. Sukūrė per 20 000 paveikslų, atspaudų, piešimo, skulptūrų, keramikos gaminių, teatro kostiumų. Keletas paveikslų vertinami kaip brangiausi pasaulyje.

STIVAS VONDERIS (GIMĘS 1950 M.) – populiarus Amerikos dainininkas – dainų kūrėjas, daugybę instrumentų įvaldęs, savo įrašų kompaniją turintis žmogus. Iškili figūra popmuzikos scenoje. Jis turi unikalią klausą – tai fenomenalus gebėjimas atpažinti kiekvieną natą iš klausos. Maždaug 1 iš 10 000 kūdikių gimsta turėdami šį talentą.