Ankstukų pagalbos linija Savanoriaukite Aukokite

Gimę su talento žyme

Neišnešiotas naujagimis pažymėtas talento žyme. Maža to, jame susijungia trapumas ir stiprybė. Tai vaikas karys. Juk nuo pirmos akimirkos įsitraukia į didžiuosius išbandymus, pirmiausia – į kovą už gyvybę. Tokiomis įžvalgomis dalijasi psichologė Kristina Zelčiūtė, legendinio Lietuvos aktoriaus Leonardo Zelčiaus dukra. Beje, aktorius – irgi gimė anksčiau laiko, šeimoje jauniausias vaikas, kurį praeito šimtmečio pradžioje mama pati išslaugė namuose, sušildė pataluose.

„Tik gimęs neišnešiotas naujagimis susiduria su mirties baime, – sako K. Zelčiūtė. – Kas tuo metu vyksta suaugusio žmogaus organizme, gerai žinoma. Esant gyvybiniam pavojui asmuo jaučia skausmo ir psichologinio nerimo ženklus. Visa tai patiria ir naujagimis. Jis dažniausiai sugeba mobilizuoti visas gyvybines jėgas. Geba išgyventi, iškęsti skausmą ir baimes. Prieš laiką gimęs mažylis patiria žymiai daugiau nei kiti vaikai. Žmogaus psichika sukurta taip, kad patys anksčiausi įspūdžiai ir išgyvenimai gula pamatu į mūsų asmenybės rūmą.“ Todėl neišnešiotas naujagimis, turėdamas ypatingą patirtį, visada bus atviresnis ir jautresnis pasauliui. Labiau brangins gyvybę, bus daugiau prisirišęs prie tėvų, sesių, brolių. Tiesa, labiau bus atviras ir galimoms priklausomybėms, iššūkiams.

Pastebėta, kad anksčiau laiko gimę žmonės turi ypatingas mąstymo funkcijas, galbūt dėl to tarp jų – daug įžymių menininkų, politikų, filosofų. Taip pat pasaulyje pripažintų genijų. Mokslui iki šiol sunku aprėpti genijaus fenomeną ir paaiškinti, kaip jis atsiranda. Daromos prielaidos, kad šie žmonės turi kitą požiūrį į supančią aplinką, kitu kampu geba matyti, jausti, suvokti. Panašiai ir neišnešiotas naujagimis, anksti susidūręs su nebūties baime, labiau ir giliau geba įžvelgti esmę, nesutrikti detalėse bei smulkmenose. Ne veltui apie jį sakoma – „aplenkęs laiką“. Didelė tikimybė, kad vaikutis ir toliau tą laiką aplenks, tiek mąstydamas, tiek gebėdamas pastebėti tai, kas kitiems neduota.

Kaip minėjome, šiuos mažylius nuo pirmos gyvenimo akimirkos lydi padidintas jautrumas. Todėl reikėtų stengtis, kad būtų nukreipiamas tinkama linkme. Pasak psichologės, patyriminis jautrumas gali skleistis vaikui bendraujant su žmonėmis, suprantant, užjaučiant, įkvepiant juos. Taip pat išskirtiniai gebėjimai pajausti situaciją, greitai perprasti ir įsisavinti informaciją, supančias aplinkybes – tai daugelio talentų sudėtinė dalis. Turint šių savybių bet kurios profesijos atstovai, ar būtų gydytojas, mokytojas, dvasininkas ir pan., gali pasiekti ypač daug. Jautrumas – didelė dovana ir menininkams.

Psichologė pastebi, kad neretai mes, būdami tėvais, nesugebame įvertinti ir pastebėti tam tikrų vaiko polinkių, gebėjimų, galų gale ignoruojame jautrias charakterio savybes, tam tikrus polinkius. Juk dažniausiai trokštama, kad mažylis būtų – „kaip visi“. Ankstukas toks nėra ir nebus. Jis ypatingas vaikas. Prisiminkime Einšteino garsią frazę: jei žuvį vertinsi pagal sugebėjimą laipioti medžiais, tai ji visą gyvenimą galvos, kad yra nevykėlė… Panašiai ir su mūsų vaikais. Juos galime auginti ir nukreipti – „kaip reikia“, arba galime pasistengti įžvelgti jų išskirtinumą. Pastaruoju būdu padėsime užaugti darniai, protingai, talentingai ir laimingai asmenybei. Pasistenkite įžvelgti ir lavinkite tai, kas patinka, kuo domisi jūsų ypatingas mažylis. Ankstukai imlūs juos dominamai informacijai, kurią gali įsisavinti giliai bei plačiai. Čia, ko gero, ir slypi ta talento žymė…

Keletas įžymių žmonių, į pasaulį atėjusių anksčiau laiko

Izaokas Niutonas

I. NIUTONAS (1643–1727) – anglų fizikas ir matematikas, klasikinės fizikos pradininkas. Jis įrodė, kad balta šviesa susideda iš įvairių spalvų spindulių. Suformulavo tris pagrindinius mechanikos dėsnius, visuotinės traukos dėsnį, sukūrė dangaus kūnų judėjimo teoriją.

Fransua Mari Aruė Volteras

F. VOLTERAS (1694–1778) – vienas žymiausių Prancūzijos rašytojų. Parašė daug poemų, dramų ir veikalų. Daug rašė apie religiją ir mokslą.

Napaleonas

NAPOLEONAS (1769–1821) – Prancūzijos imperatorius, vienas žymiausių žmonijos istorijos karvedžių. Jis sukūrė imperiją ir užkariavo beveik visą Europą.

Viktoras Hugo

V. HUGO (1802–1885) – žinomas prancūzų rašytojas, sukūręs daug eilėraščių, dramų ir romanų. Žymiausi romanai – „Paryžiaus katedra“ ir „Vargdieniai“.

Čarlzas Darvinas

Č. DARVINAS (1809–1882) – žymus anglų gamtininkas, organizmų evoliucijos teorijos kūrėjas.

Markas Tvenas

M. TVENAS (1835–1910) – amerikiečių rašytojas, parašęs daug knygų ir linksmų trumpų apsakymų. Jo kūrinys „Tomo Sojerio nuotykiai“ populiarus visame pasaulyje iki šiol.

Džonas Deivisonas Rokfeleris

D. ROKFELERIS (1839–1937) – Amerikos milijonierius, praturtėjęs iš naftos verslo. Buvo įžymus tuo, kad negailėjo pinigų labdarai.

Imanuelis Kantas

I. KANTAS (1724–1804) – Prūsijos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas.

Pjeras Ogiustas Renuaras

P. RENUARAS (1841–1919) – prancūzų dailininkas, vienas žymiausių impresionistų.

Tomas Edisonas

T. EDISONAS (1847–1931) – JAV elektrotechnikas, išradėjas. Užpatentuota apie 1000 jo išradimų, tokių, kaip anglinis mikrofonas, fonografas, elektros lemputė su angliniu siūleliu, akumuliatorius ir kt. Jis vadovavo pirmosios pasaulyje elektrinės Niujorke statybai.

Vinstonas Leonardas Spenseris Čerčilis

V. ČERČILIS (1874–1965) – Antrojo pasaulinio karo metu buvo Anglijos premjeras. Yra parašęs keletą knygų. 1953 m. jam skirta Nobelio premija.

Anna Pavlova

A. PAVLOVA (1881–1931) – rusų balerina, žavėjusi beveik viso pasaulio žiūrovus nepakartojamu „Mirštančios gulbės“ šokiu.

Albertas Einšteinas

A. EINŠTEINAS (1879–1955) – visų laikų vienas žymiausių mokslininkų. Jis suformulavo specialiosios reliatyvumo teorijos principus, kurie visiškai pakeitė pažiūras į erdvę ir laiką. 1921 m. jam suteikta Nobelio premija.

Antonijus Vivaldis

A. VIVALDIS (1678–1741) – italų dvasininkas, baroko kompozitorius, smuikininkas, parašęs daugiau kaip 40 operų, oratorijų, 465 instrumentinius koncertus (tarp jų ciklas „Metų laikai“).

Pablas Pikasas

P. PIKASAS (1881 – 1973) – ispanų tapytojas, vienas žymiausių XX a. menininkų, labiausiai žinomas kaip kubizmo kūrėjas. Sukūrė per 20 000 paveikslų, atspaudų, piešimo, skulptūrų, keramikos gaminių, teatro kostiumų. Keletas paveikslų vertinami kaip brangiausi pasaulyje.

Stivis Vonderis

S. VONDERIS (GIMĘS 1950 M.) – populiarus Amerikos dainininkas – dainų kūrėjas, daugybę instrumentų įvaldęs, savo įrašų kompaniją turintis žmogus. Iškili figūra popmuzikos scenoje. Jis turi unikalią klausą – tai fenomenalus gebėjimas atpažinti kiekvieną natą iš klausos. Maždaug 1 iš 10 000 kūdikių gimsta turėdami šį talentą.