Ankstukų pagalbos linija Savanoriaukite Aukokite

Anksčiau laiko gimęs naujagimis

„Keičiantis pamainai ne kartą teko stebėti, kai 29 savaičių naujagimis per miegus šypsosi. Jei šypsosi, vadinasi, jaučia ką nors malonaus ir gero. Žmogaus be smegenų veidas neatspindi jokių jausmų, o neišnešiotų naujagimių emocijas galima pastebėti labai anksti. Žinoma, jie nereaguoja taip, kaip kalbinamas kelių mėnesių išnešiotas vaikas, tačiau šypsosi, todėl galima sakyti, kad jo galvos smegenyse vyksta pozityvūs reiškiniai, vaikas turi emocijas, savo pasaulėlį. To nuvertinti negalima. Tai labai mažas, bet žmogus, turintis emocijas, jutimus šviesai, garsui, kvapui“, – apie ankstukus pasakoja Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas dr. Arūnas Liubšys.

Ką jaučia ir supranta ankstukas?

Šiandien mokslas gali paaiškinti daug fiziologinių reiškinių. Sukaupta nemažai informacijos apie pirmuosius jutiminius ankstukų impulsus: kada atsiranda pirmieji skausmo receptoriai, kaip susiformuoja smegenys, nerviniai kanalai, per kuriuos tie impulsai perduodami, ir t. t. Nustatyta, kad 20–24 savaičių naujagimis jaučia skausmą. Taip pat vaikučiai anksti pradeda matyti ir girdėti. Gulintis inkubatoriuje mažylis yra uždengtas, tačiau įjungus šviesą jis sureaguoja ir susiraukia. Jeigu garsiau stukteli inkubatoriaus duris, kūdikis krūpteli. Pagal šiuos požymius sprendžiama, kad neišnešioto mažylio pojūčiai yra išsivystę.

Kad vaikelis ima užuosti ir kvapus, įrodyta atlikus bandymus su mamos piene suvilgyta servetėle. Buvo pasirinktos trys grupės mažylių. Vieniems piene suvilgyta servetėlė buvo dedama į inkubatorių, kad pajustų savo mamos kvapą. Antriesiems įdedama servetėlė ir kartu parenkama tinkama (pagal tai, kaip vaikutis būtų mamos įsčiose) gulėjimo padėtis. Tretiesiems nieko nebuvo daroma. Paaiškėjo, kad geriausiai vystėsi ir augo tie mažyliai, kurie buvo tinkamai guldomi ir jautė mamos pieno kvapą.

„Kai tik parvežė mane iš gimdyklos, iškart nulėkiau pas dukrytę, nors perspėjo, kad man vaikščioti negalima. Bet norėjau į ją pažiūrėti, pabūti kartu. Tik pamačiau – ir į ašaras. Guli mažytė inkubatoriuje. Išvydau tokią trapią, prie jos buvo prijungta daugybė laidų. Už ją kvėpavo aparatas, odelė permatoma, visos venos matyti. Kūnelis plaukuotas, veidas – taip pat. Vietoj ausyčių – mažos skylutės. Akytės užmerktos. Jėzau, tikras kačiukas, pamaniau. Svoris nukrito nuo 590 iki 500 gramų. Tos trys paros buvo labai ilgos ir sunkios. Kiekvieną rytą ėjau pas ją, nešiau pienuko. Bijojau užeiti į intensyviosios terapijos skyrių ir išgirsti blogą žinią. Mane kankino baimė, bet kartu tikėjau, kad viskas bus gerai“, – prisiminimais pasidalijo 23 savaitę gimusios dukrytės mama Irina.

  • Pagal nėštumo savaites neišnešioti naujagimiai skirstomi į tris grupes:

24–28 savaičių (labai gilus neišnešiotumas)
29–34 savaičių (gilus neišnešiotumas)
35–37 savaičių (neišnešiotumas)

Labai gilus neišnešiotumas (gimę 24–28 savaičių)

Mažylis gimė 16–21 savaite anksčiau. Jo svoris – apie 454–1 600 g, ūgis – apie 25–33 cm.

  • Kaip mažylis atrodo?

Palyginti su kūnu, jo galva gana didelė. Dažniausiai gimsta su plau kais, antakiais, blakstienomis. Visą kūną ir veidą dengia švelnūs lyg pūkeliai gyvaplaukiai. Jie atsiranda 17–20 nėštumo savaitę. Šie plaukeliai išnyks patys – iškris po keliolikos savaičių, tuo laiku, kai mažylis turėjo gimti (apie 37 savaitę). Plaukai ant nugaros išnyks anksčiau, nes vaikučiui gulint natūraliai nusitrina.

Mažylio kūnas yra labai gležnas. Poodinis riebalų sluoksnis dar ne susiformavęs, todėl vaikas atrodo liesas ir susiraukšlėjęs. Oda plonytė, skaidri, permatoma, per ją persišviečia kraujagyslės. Pereinamuoju lai kotarpiu po gimimo oda atrodo tamsia raudona. Pirmąsias savaites (iki 24–26 savaitės) vaikas jautriai reaguoja į prisilietimą ir oda yra lengvai pažeidžiama. Ji tokia jautri, kad aparatūros davikliai, net laidas, jungikliai, neatsargiai palikti ir prigludę prie kūnelio gali palikti mėlynių. O pleistras gali nusilupti su oda. Todėl kiekvieno šalia esančio suaugusiojo judesys, prisilietimas turi būti itin atsargus ir švelnus, o būtinos procedūros ypač atsargiai atliekamos. Iki 26 savaitės ankstukas netoleruoja jokių prisilietimų – jam tereikia ramybės. Tėveliams bus leista vaikutį paliesti vėliau.

Naujagimio akių vokai tarsi ką tik gimusio kačiuko – sulipę. Į garso ir vibracijos dirgiklius vaikutis reaguoja akių obuoliais, sumirksi sulipusiais vokais. Apie 26 nėštumo savaitę akių vokai atsiveria patys ir akys ima reaguoti į šviesą, atsiranda veido mimika. Ausytės ir jų kaušeliai yra minkšti. Kadangi dar nėra susiformavusios ausų kremzlės, palenkti ausų kaušeliai negrįžta į pradinę padėtį. Rankų ir kojų nagai nesiekia pirštukų galiukų, o kojų pėdutės yra beveik be raukšlelių – lygios. Lytiniai organai irgi dar nėra susiformavę. Mergaičių didžiosios lytinės lūpos nedengia mažųjų, todėl gana aiškiai matyti klitoris. Berniukų sėklidės nenusileidusios į kapšelį.

  • Ką mažylis gali?

Vaikutis visiškai neturi jėgų judėti. Jis miegos net 80 proc. paros laiko. Aktyvus būna ypač trumpai. Rankos, kojos yra silpnos, bet kartais gali pabandyti išsitempti ir išsitiesti pats. Visi galimi vaiko judesiai primena tuos, kuriuos jis darė būdamas gimdoje. Kartais gali pakelti rankytę ir mėginti čiulpti nykštį. Gali sugniaužti kumštuką arba pirštus išskėsti, gal net pasukti galvą. Atsimerkęs paprastai mato tik baltus ir juodus šešėlius. Tačiau ausytės jau girdi. Klausa susiformuoja iki 24 nėštumo savaitės. Mažylis priima visą informaciją, todėl mamos balsas, kalbinimas ar net muzikos garsai jam gali patikti. Nesvarbu, kokio dydžio gimė, jaučia skausmą. Tik ne visada turi jėgų tai parodyti. Kartais galima numanyti pagal įsitempusią ar besikeičiančią veido mimiką. Dėl jėgų stygiaus vaikas tai parodo labai trumpai, tada jo kūnelis vėl suglemba.

28–29 savaitę, jei sustiprėja ir sėkmingai vystosi, duodama paragauti mamos pieno. Lūpos suvilgomos mamos pienu laikant mažylį prie krūties. Tai pirmasis žingsnis natūralaus žindymo link.

  • Kam dar nepasiruošęs?

Gulėdamas inkubatoriuje negali susikurti patogios kūno padėties pats. O jei taip paguldomas, negali joje išbūti ilgiau, todėl ligoninėse naudojami specialūs „lizdeliai“, palaikantys nugarytę, kojytes. Vaikutis negali pats pakeisti savo kūno padėties, neturi jėgų patogiai susidėti rankų, kojų, sulenkti ar jų ištiesti. Taip yra dėl nepakankamo raumenų tonuso, kuris pradeda vystytis 34–36 savaitę. Jei jam nepadėtume, kūnelis gulėtų tarsi prispaustas traukos jėgos – ištiestomis išskėstomis galūnėmis. Mažylis negali pakelti galvos ir dažniausiai neturi jėgų verkti. O svarbiausia – be pagalbos negali kvėpuoti, palaikyti savo kūno temperatūros ir žįsti. Jis negali sukoordinuoti visų trijų veiksmų (čiulpimo, rijimo, kvėpavimo) vienu kartu, kaip tai lengvai pavyksta visiems laiku gimusiems vaikams.

Iki 28 gestacinės savaitės vaikas yra nuolat stebimas, maitinamas per zondą kas tris valandas, sauskelnės keičiamos prieš kiekvieną maitinimą. Nuolat matuojama temperatūra. Davikliai vis perkeliami nuo vienos kojytės ant kitos, kad nesuspaustų kūnelio. Stengiamasi užtikrinti ramybę, kad vaikutis galėtų kuo daugiau miegoti.

Gilus neišnešiotumas (gimę 29–34 savaičių)

Vaikutis gimė 11–6 savaitėmis anksčiau. Jo svoris bus apie 1 000–2 500 g, ūgis – 30–35 cm.

  • Kaip mažylis atrodo?

Gimęs 34 savaitę bus kiek panašus į laiku gimusius mažylius, tik, žinoma, mažesnio ūgio ir svorio. O štai 29 savaičių ankstukas – labai gležnas, jam teks stipriai vytis ir, svarbiausia, priaugti svorio. Mažylis bus liesas, o jo galva dar nebus proporcinga kūnui. Oda dar labai plona ir persišviečia kraujagyslės. Tačiau kiekvieną savaitę bus vis sunkiau jas įžiūrėti, nes ims kauptis poodinis riebalinis sluoksnis.

Mažylio kūnelis, taip pat ir veidas, pasidengęs pūkeliais, tačiau per artimiausias savaites jie pranyks. Vaiko ausytės vis dar plokščios ir minkštos. Kojų padukai irgi lygūs, tačiau jau gali imti formuotis kelios raukšlelės.

Lytiniai organai nesusiformavę. Mergaičių vis dar matyti klitoris ir vidinės lytinės lūpos. Berniukų kapšelis atrodo lygesnis ir plokštesnis, nei keliomis savaitėmis vyresnių vaikų. Tiek berniukų, tiek mergaičių krūtinės srityje atsiranda vos įžiūrimi 1–2 mm speneliai. Jie bus šviesesni nei laiku gimusiųjų.

  • Ką jis gali?

Gali judinti rankas, kojas, kūną. Kartais gana aktyviai sukioja galvą. Gali tvirtai sugriebti pirštą ar čiulpti čiulptuką, o pridėtas prie mamos krūties ima mokytis žįsti. Tiesa, kol kas seksis sunkiai, mažylis nepasisotins, tačiau prisilietimas prie mamos krūties teiks malonumą, jis nurims. Jei mama išspaus kelis lašus pieno ir paliks jo ant spenelių, vaikutis galės mokydamasis žįsti krūtį lyg kačiukas nulaižyti. Mažylis viską girdi, todėl gali pasukti galvą į tą pusę, iš kur sklinda mamos balsas. Taip pat sureaguoja į kitus garsus, suklūsta. Gali atskirti balsus, ypač mamos, tėčio, net brolių ir seserų. Kūdikis jau reaguoja į aplinką ir netgi geba sutelkti dėmesį į objektą, esantį už 25 cm (tai atstumas tarp mamos ir vaiko akių maitinant). Jis gali reaguoti į jį kalbinantį žmogų, taip pat į supančią aplinką. Mažylis jausdamas skausmą jau geba verkti, tiesa, tyliai ir neilgai. Gali būdrauti ir plačiai atsimerkęs dairytis. Gali komunikuoti keisdamas veido išraišką, pasitelkdamas kūno kalbą. Iškart matyti, kaip jis reaguoja ir parodo, kad supranta. Arba kad jaučia, kai mama paima ant rankų. Veido išraiška yra gana iškalbinga, todėl galima suprasti, kas jam nepatinka.

  • Kam dar nepasiruošęs?

Vaikutis dar negali kojų ir rankų laikyti taip, kaip jam patogu. Jam trūksta jėgų, raumenys dar galutinai neišsivystę. Tiesa, rankas ir kojas gali jau šiek tiek sulenkti. Tačiau paguldžius į lovą kojos ir rankos vis vien suglemba. Todėl ir toliau reikėtų guldyti taip, kad jo padėtis atitiktų mamos įsčių sąlygas. Vaikas jau gali čiulpti, tačiau jam dar neišeina gerti iš buteliuko ar žįsti krūtį. Iki 34 savaitės negeba suderinti čiulpimo, rijimo bei kvėpavimo. Kadangi maitinamas per burną gali užspringti, pasirūpinama, kad maisto medžiagos per zondą patektų tiesiai į skrandį. Jis dar negali reguliuoti savo kūno temperatūros, taip pat reikalinga tam tikra pagalba kvėpuojant. Tiesa, vieniems šio amžiaus ankstukams reikalinga pagalba, o kiti gali kvėpuoti patys. Yra ir tokių mažylių, kuriems kvėpavimo aparatas prijungiamas ilgesnį laiką.

Neišnešiotumas (gimę 35–37 savaičių)

Mažylis gimė 3–5 savaites anksčiau laiko. Jo svoris bus apie 1 600–3 400 g, ūgis – apie 38–45 cm.

  • Kaip mažylis atrodo?

Jis tik šiek tiek skiriasi nuo laiku gimusio naujagimio. Ant kūno, veiduko dar gali būti šiek tiek plaukučių (lanugo), tačiau jie greitai išnyks. Palyginti su išnešiotu naujagimiu, ankstukas bus liesesnis, nes dar kelias savaites mamos įsčiose turėjo priaugti svorio. Nagai dar nesiekia pirštų galiukų. Mergaičių išorinės lytinės lūpos dar nevisiškai dengia vidines. Gali šiek tiek matytis klitoris ir makštis. Berniukų sėklidės irgi gali būti ne visai nusileidusios į kapšelį. Normalu, jei nusileidusi tik viena, vėliau nusileis ir kita.

  • Ką jis gali?

Jei ankstukas jaučiasi gerai ir jo būklė stabili, gali beveik viską, ką ir kiti naujagimiai. Apie 37 savaitę rankų ir kojų raumenys išsivystę ir pakankamai stiprūs – mažylis gali sugniaužtais pirštukais įsikibti taip stipriai, kad galėtumėte jį pakelti. Žinoma, to daryti negalima. Vaiko judesiai gali būti staigūs, jis moka net spardytis. Gali pakelti rankas prie veido ir čiulpti pirštukus. Akutės greičiausiai mato taip pat kaip išnešiotų vaikų ir jam patinka stebėti aplinką. Jis gali pasukti galvą į pusę, iš kurios sklinda garsas, akimis tyrinėti mamos veidą, laikomas prie krūtinės pažvelgti į ją. Jis nesunkiai atpažįsta mamos, tėčio ir brolių balsus, reaguoja suklusdamas. O nuo 37 savaitės pats bando skleisti garsus, kurie gali būti įvairiausi ir visiškai netikėti: kriuksėti, niurzgėti, šnypšti, burbuliuoti. Tai yra natūralu. Tiesa, miegodamas skleisti garsus gali ir 34 savaičių ankstukas. Išalkęs jis pabus ir ims rodyti ženklus – čepsėti, pridės kumštukus prie burnos, leisdamas suprasti, kad nori valgyti. Verkia gana garsiai, ir ne tik pajutęs skausmą, išalkęs ar jausdamas drėgmę sauskelnėse. Verkia ir norėdamas, kad mama paimtų ant rankų. Jei vaikutis gerai vystosi, 37 savaitę gali vykti namo.

  • Kam dar nepasiruošęs?

Net jeigu jūsų kūdikiui viskas gerai, yra dalykų, kurių, kitaip nei išnešioti naujagimiai, jis daryti negali. Galbūt jis jau žindžia, geria iš buteliuko, tačiau vis vien gali būti reikalingas maitinimas per zondą, taip pat gali reikėti pagalbos– kvėpuojant (laikui bėgant papildomo deguonies poreikis mažės), be to, jam reikės šilumos, kad būtų palaikyta normali kūno temperatūra.

ANKSTUKO NUOTRAUKA GIMINAIČIAMS

Kartais tėčiai bando nufotografuoti ankstuką, kad galėtų parodyti seneliams, vyresniems vaikams. Tokiu atveju patartina fotografuoti iš toliau, nenaudoti blyksčių ir surasti tokį kadrą, kuris neišgąsdintų, – galbūt nesimatytų laidų, pliko kūno ir pan. Prieš fotografuojant vertėtų pasvarstyti, ar senelių neišgąsdins pirmasis mažylio vaizdas (juk jie ilgai negalės jo pamiršti) ir ar tikrai reikalinga tokia nuotrauka, ir ar ją reikia rodyti šeimos nariams bei giminaičiams. Tiesa, šeimos tai, kad gimė ankstukas, paprastai stengiasi nuslėpti, dažniausiai draugams praneša, kai viskas stabilizuojasi.

Kas laukia anksčiau laiko gimusio mažylio?

Vaiko sveikata ir galimos problemos nulemtos vos gimus. Viskas priklauso nuo mažylio išsivystymo ir organizmo brandos. Kalbant apie ateitį, medikai ją skirsto į trumpalaikę ir ilgalaikę. Kuo vaikutis gimsta anksčiau, tuo didesnių sutrikimų gali būti ne tik dabar, kai kovojama dėl jo išgyvenimo, tačiau, reikia žinoti, kad ir ateityje. Ypač mažo svorio ankstukai ateityje būna smulkesni, gali turėti tam tikrų negalavimų, elgesio sutrikimų, gali būti sunkiau mokykloje. Kaip neišnešioto vaiko būklė lemia elgesio sutrikimus? Mokslininkai nustatė, kad paskutinį nėštumo trimestrą ypač intensyviai vystosi vaisiaus smegenys – jos priauga iki 25 proc. masės. Vaisiui patekus į kitas sąlygas (šiuo atveju gimus anksčiau) iš dalies sutrinka smegenų vystymasis, net jei ir nėra sudėtingesnių aplinkybių (neretai pasitaikančio kraujo išsiliejimo į smegenis). Smegenys auga ir mažyliui gimus. O svarbiausia, jautriai reaguoja į kiekvieną dirgiklį ar reiškinį. Ankstuką lydi ir daugiau nepalankių veiksnių. Jis dažnai serga. Kad organizmas galėtų kovoti su viena ar kita liga, turi pasitelkti savo resursus, kuriems reikia papildomų maisto medžiagų. Maža to, maitinimas irgi komplikuotas – juk vaikutis dar nemoka žįsti pats. Tai iššūkiai, kuriuos šiandieninė medicina jau nesunkiai įveikia. Todėl mažyliai auga ir sparčiai vejasi bendraamžius. Pasak specialistų, ankstukai yra protingi, gabūs, tačiau negalima teigti, kad yra tokie patys, kaip ir laiku gimusieji. Jie šiek tiek kitokie, dažniausiai jautresni, iš pradžių silpnesnės sveikatos. Todėl bus atidžiai prižiūrimi ne tik ligoninėje, bet ir stebimi bei teikiama įvairi pagalba visus pirmuosius gyvenimo metus.

  • Du svarbiausi uždaviniai medikams

Pirmasis – kovoti už vaiko gyvybę dabar, antrasis – siekti, kad kuo mažiau sveikatos problemų būtų ateityje. Gydytojai pripažįsta, kad ankstuko sveikatos būklė pirmuosius metus gali būti įvairi. Idealu, jei vaikutis auga beveik niekuo nesiskirdamas nuo laiku gimusių bendraamžių, ir liūdna, kai mažylio sveikata nuolat šlubuoja. Beje, kokia bus ankstuko sveikata ateityje, nustatyti neįmanoma, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Tačiau per pirmąsias dvi tris savaites gydytojai, stebėdami pokyčius ir įvertindami organizmo sistemų brandumą bei jų pažeidimo laipsnį, gali numatyti, kas laukia, ir tėvus įspėti, patarti. Būtina pripažinti, kad kartais neišvengiama skaudžių komplikacijų.

  • Iššūkiai tėvams

„Gimdymą anksčiau laiko priimkite kaip išbandymą, o ne nuosprendį. Manau, tokia nuostata ypač svarbi tiems tėvams, kurių ankstukų sveikatos būklė gėrėja lėtai arba jie turi vystymosi sutrikimų. Vieną popietę į palatą užėjo magistrantė, atlikusi tyrimą apie ankstukų mamų emocinę savijautą. Ji negalėjo patikėti, jog aš sėkmingai susidorojau su patirtu sukrėtimu, nes visą laiką tikėjau, kad Dievas apsaugos mane ir mano vaiką. Anot jos, taip kalbėjau, nes stengiausi nuslopinti patirtą stresą ir anksčiau ar vėliau tikrieji jausmai prasiverš. Dėl netikėtai susiklosčiusios situacijos ir vėliau tvyrojusios nežinomybės patirtas stresas buvo kur kas stipresnis, nei tuo metu jaučiau, bet šiandien galiu pasakyti, kad nuo dar didesnių išgyvenimų apsaugojo tikėjimas, jog tai – Dievo siųstas išbandymas ir viskas bus gerai“, – prisiminimais pasidalijo Vita, Elžbietos Onos, gimusios 34 savaitę, mama.

Tėvams teks pasitelkti kantrybę ir kiekvieną valandą, dieną (jei lei džiama) būti šalia. Šeima turi pasiruošti laukiantiems sunkumams. Net ir tolesnis vaiko vystymasis labai priklauso nuo šeimos, kiek tėvai įdės pastangų lavindami ir kaip atsižvelgs į gydytojų rekomendacijas bei paskirtas priemones.

KAIP VYSTOSI SMEGENYS

Tarp 24 ir 40 savaitės labai sparčiai vystosi smegenų paviršius. Todėl 26-ą savaitę gimusio kūdikio smegenys ir jų funkcijos labai skiriasi nuo gimusiojo 33-iąją. Minėtu laikotarpiu formuojasi itin plonų elektrinių jungčių sistema, sujungianti smegenų nervines ląsteles. Kartu vyksta procesas, vadinamas mielinizacija. Signalai, einantys nuo vienos smegenų ląstelės link kitos, yra mažos elektrinės įkrovos. Kad jie nukeliautų link savo tikslo, jų keliai turi būti izoliuoti ir nesusipynę. Mielinas yra medžiaga, izoliuojanti nervines skaidulas. 24 savaičių neišnešioto naujagimio smegenų paviršius yra lygus, panašus į stalo teniso kamuoliuką. 40 savaičių išnešioto naujagimio smegenys atrodo kaip didelis graikinis riešutas. Taip yra dėl to, kad nuo 24-os savaitės ir vėliau smegenų paviršius raukšlėjasi, nes augant smegenų žievei jis įdumba ir taip formuojasi smegenų vingiai. Raukšlėjimosi procesas yra svarbus, nes padidina kūdikio smegenų žievės paviršių ir tam nereikia daugiau vietos kaukolėje. Taip smegenys gali efektyviau atlikti savo funkcijas, susidoroti su vis didesniais iššūkiais. Smegenų žievė yra veikiančioji dalis, kitaip sakant, protingoji dalis. Žievės ląstelės sujungtos su smegenų centru. O per jį – su nugaros smegenimis ir viso kūno neuronais. Didesnė smegenų žievės dalis sudaryta iš nervinių jungčių, kuriomis priimama ir apdorojama informacija.

Koreguotas amžius

Visus tėvelius neramina klausimas: ar neišnešiotukas pasivys savo bendraamžius, ar ateityje jo vystymasis „atsiliks“? Atsilikimo gali ir visai nebūti. Tačiau priešlaikinis gimdymas reiškia, kad vystymasis prasidėjo nuo kito atskaitos taško.

Tiksliau įvertinti neišnešioto naujagimio vystymąsi padeda vadinamojo „koreguoto amžiaus“ nustatymas. Tai yra skirtumas tarp laiko, kada naujagimis turėjo gimti, ir tikrosios jo gimimo datos. Pavyzdžiui, jei naujagimis gimė 7 savaitėmis anksčiau nei turėjo gimti, o šiuo metu jam yra 8 savaitės, tai jo koreguotas amžius bus 1 savaitė, t. y. 2 mėn. sulaukęs 7 savaites neišnešiotas naujagimis gali elgtis kaip 1 savaitės išnešiotas. Be to, labai skiriasi 24-25 savaitę gimęs kūdikis ir 34 savaičių naujagimis, kuris taip pat yra neišnešiotas. 34-37 savaitę gimę neišnešioti naujagimiai, jei neturi sveikatos sutrikimų, labai greitai – per pusę metų-metus pasiveja savo bendraamžius išnešiotus vaikus.

Visi naujagimiai, gimę neišnešioti ar sunkiai sirgę pirmomis gyvenimo dienomis, kurį laiką po išrašymo iš ligoninės stebimi Perinatalinio centro kūdikių vystymosi stebėjimo kabinete. Pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais yra tikrinamas jo regėjimas, klausa, psichomotorinis vystymasis.

Gerai augantis ir besivystantis neišnešiotas kūdikis per pirmuosius 2 metus pasiveja išnešiotus vaikus. Jei tas vijimasis vėluoja, ar gydytojas randa kitų sveikatos sutrikimų, jis siunčia vaiką pas atitinkamus specialistus ar skiria reikiamą gydymą vaistais.

Naujagimių intensyvios terapijos skyrius (NITS)

Jei sergantis ar neišnešiotas naujagimis gimsta rajoninėje ligoninėje, jis specialiu automobiliu, kuriame yra visa būtiniausia įranga, perkeliamas į Vilniaus, Kauno arba Klaipėdos NITS. Be abejo, tokiam mažam pacientui 100–200 km kelionė yra labai sunki, todėl, jei tik įmanoma, šį atstumą jis įveikia dar motinos įsčiose, t. y. gresiant priešlaikiniam gimdymui, motina iš anksto perkeliama gimdyti į perinatalinį centrą. Taip saugiau ir jai, ir jos būsimam naujagimiui.

Pirmąkart atėjusiai į NITS aplankyti savo sergančio naujagimio mamytei ar tėveliui gali pasirodyti, jog tai keista ir baisi vieta, kurioje daug šviesų, aparatų ir jų skleidžiamų keistų garsų. Tačiau žmonės čia dirba tam, kad neišnešiotas naujagimis kuo greičiau pasveiktų ir sustiprėtų.

Naujagimių intensyvios teapijos skyrius aprūpintas naujausia medicinine įranga, kuri padeda išgyventi sunkiai sergančiam ar neišnešiotam naujagimiui pirmas sunkiausias dienas ar net savaites po gimimo:

  • Inkubatorius

Tai speciali lovytė su plastiko sienelėmis, kurios viduje palaikoma reikiama temperatūra ir drėgmė, nes prieš laiką gimęs naujagimis turi mažai riebalinio audinio ir nesugeba reguliuoti savo kūno temperatūros. Inkubatoriaus viduje galima palaikyti temperatūrą nuo +28o iki +38oC. Tačiau, jei naujagimis ypač mažas (500–700 g), jam gali ir to nepakakti, tada virš inkubatoriaus dar įjungiama papildoma šildymo lempa. Inkubatoriuje naujagimis guli tik su sauskelnėmis, kad nuolat būtų galima stebėti jo elgesį, kvėpavimą, odos spalvą ir kitus svarbius jo būklei požymius. Šiuolaikiniuose inkubatoriuose temperatūra paprastai reguliuojama pagal naujagimio kūno temperatūrą: jei naujagimiui vėsu, inkubatorius šyla, jei per šilta – vėsta. Išnešioti ir vyresnio amžiaus kūdikiai slaugomi iš viršaus apšildomose lovytėse arba ant šildomo vandens čiužinėlio.

  • Monitorius

Tai aparatas, nuolat sekantis ir fiksuojantis naujagimio gyvybines funkcijas: širdies darbą, kvėpavimą, arterinį kraujospūdį, temperatūrą, kraujo įsotinimą deguonimi. Visiems Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus pacientams prijungiami monitoriai. Aparatas plonais laideliais sujungiamas su davikliais, kurie klijuojami prie vaiko krūtinėlės, rankytės ar kojytės. Laidais į monitorių ateina signalas ir monitorius garsiniu signalu įspėja personalą, jog reikia prieiti prie vaiko ir patikrinti, ar viskas tvarkoje.

Dauguma naujagimių į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių patenka dėl kvėpavimo nepakankamumo, t. y. jiems sunku kvėpuoti dėl nepakankamai subrendusių ar uždegimo pažeistų plaučių. Naujagimių kvėpavimas palengvinamas keliomis priemonėmis:

  • Deguonies kaukė

Prie nosytės ir burnytės pridedama plastiko kaukė, per kurią nuolat tiekiamas deguonis.

  • Kaniulės („ūsai“)

Jos padeda deguoniui patekti tiesiai į šnerves, susidaro teigiamas slėgis kvėpavimo takuose, kuris labai palengvina kvėpavimą.

  • Dirbtinės plaučių ventiliacijos (dirbtinio kvėpavimo) aparatas

Jei naujagimis pats nekvėpuoja arba kvėpuoti jam tampa vis sunkiau, nepaisant taikomų aukščiau išvardytų priemonių, jam į trachėją įkišamas vamzdelis, per kurį dirbtinio kvėpavimo aparatas tam tikru slėgiu ir dažniu įpučia deguonies ar oro mišinį tiesiai į plaučius, t. y. aparatas „kvėpuoja“ už vaiką. Kai tik naujagimis pradeda sveikti, gali pats normaliai kvėpuoti, jis atjungiamas nuo aparato.

Kūdikio perkeliamas iš NITS į neišnešiotų naujagimių skyrių

Kai naujagimio būklė stabilizuojasi, t. y. kai jo kvėpavimas reguliarus, nėra apnėjų, kai sunormalėja virškinimo, šlapinimosi funkcijos, jis perkeliamas į Neišnešiotų naujagimių skyrių. Tai jau pirmasis žingsnis namų link. Šiame skyriuje naujagimis jau gali būti su mama visą parą, mokytis žįsti iš krūties, auginti svorį, pratintis gyventi ne inkubatoriuje.

Namo naujagimis išleidžiamas, kai sveikata stabilizuojasi ir svoris pasiekia 2 kilogramus.

Patarimai tėvams nuo pat pirmų dienų...

  • Lankymo valandos

Paklauskite gydytojų, kokiu laiku galite lankyti savo mažylį. Kiekvienas skyrius turi savo tvarką. Pavyzdžiui, rytais būna gydytojų vizitacija. Atvykę į skyrių su mažyliu galite būti neribotą laiką.

  • Higiena

Atėjusiems tėveliams būtina laikytis higienos, t.y. atvykti su švariais rūbais, įeinant į skyrių ant batų užsidėti antbačius (bachilus), nusiplauti rankas. Nesikvėpinkite ir nenaudokite tualetinio vandens: kai kurie kvapai vaikus erzina, sukelia nervinį susijaudinimą ir alergines reakcijas.

  • Klausa

Naujagimių klausa gali būti veikiama teigiamai (muzika)  ar neigiamai (visi slaugos aparatai). Prie vaiko šnekėkite ramiu balsu, tyliai uždarinėkite inkubatoriaus dureles. Dažnai tokių minimalių sąlygų laikymasis gali sumažinti naujagimių stresą ir baimę.

  • Žaislai

Daugelis tėvelių į NITS atsineša žaisliukų savo mažyliams. Žaislai turėtų būti tokie, kuriuos lengva nuplauti ir dezinfekuoti. Į inkubatorių ar lovytę galite įdėti ryškų barškutį, kūdikį apauti spalvotomis kojinėmis, duoti paklausyti jam muzikos ir šeimos narių balsų įrašo.

  • Jei tėvai dėl kokių nors aplinkybių negali aplankyti savo naujagimio, apie jo sveikatą jie gali gauti išsamią informaciją telefonu. Laikantis medicininės etikos, informacija apie naujagimio būklę teikiama tik tėvams.
  • Prieš liesdami kūdikėlį, pasikonsultuokite su gydytoju arba sesele.
  • Mamos turėtų kuo skubiau išmokti nusitraukti priešpienį ir pieną, nes tai pagrindinis jūsų kūdikio vaistas.
  • Rašykite dienoraštį, fotografuokite (tik fotografuoti reikia be blykstės).