Kelionė namo

* Per šoną atsegami apatiniai marškinėliai – 3 vienetai.

* Per šoną atsegami smėlinukai – 3 vienetai.

* Per priekį užsegami šliaužtinukai – 2–3 vienetai. Rekomenduojama pirkti su pėdutėmis ir ilgomis rankovėmis.

* Kelnyčių su pėdutėmis reikia 4–5 vienetų.

* Vilnonių kojinyčių reikia dviejų porų.

* Kepuryčių – 2–3 vienetus: dvi plonas, vieną vilnonę. ( Jei patalpoje temperatūra yra 21–25 laipsniai, kepurytės nereikia.)

* Lauko kombinezonas – vientisas, reikalingas šaltuoju metų laiku.

* Pledas arba apklotėlis – 1–2 vienetai.

* Kūdikio lovytei tinkamos patalynės 2 komplektai.

Jūsų nepaprastam vaikučiui iš pradžių netiks paprasti naujagimių drabužėliai. Standartiniai dydžiai prasideda nuo 50-ojo, apskaičiuoti ne mažesniam, nei 50 cm ūgio pipirui. Tačiau Lietuvoje jau pradėti gaminti ypatingi drabužiai ankstukams. Aptarkime, kokie jie turėtų būti, kaip išsirinkti šiltus ir patogius, tinkančius jūsų vaikučiui.

Ankstuko drabužiai turi būti tik iš natūralių medžiagų – labiausiai tinkama medvilnė ir vilna. Išskirtiniais atvejais gali būti bambuko audinys. Sintetinis pluoštas galimas tik vietose, kur nesiliečia su vaiko oda, taip pat sintetinis siūlas leidžiamas (tvirtesnis) siūlėse.

Ypač vertingi ir naudingi ankstukams yra merino vilnos drabužėliai, kurie šildo. Merino vilna susideda iš baltyminių medžiagų, tokių, kaip ir žmogaus oda – proteinų, kerotinų ir savyje turi lanolino, jie puoselėja ankstukų odą. Merino vilnos drabužėliai turi antibakterinių savybių, nekaupia nešvarumų, nelimpa dulkės, taip pat suriša kenksmingas medžiagas – virusus ir bakterijas, apriboja dauginimąsi. Merino vilnos drabužėliai ankstukams gali būti ilgai dėvimi, juose neįsigeria kvapas.

Drabužėliuose, kurie liečiasi su kūnu, neturėtų būti klosčių ar kitų puošybinių detalių. Taip pat reikėtų vengti sustandėjimų antsiuvuose, siūlių, kurios nuspausdamos gali palikti ant odos pėdsakų.

Vietose, kurios liečiasi su kūnu, neturėtų būti sagų ir spaustukų.

Venkite drabužių, kuriuos reikia aprengti per galvą. Kiekvienas drabužis turi būti lengvai, neužgaunant vaiko, aprengiamas ir nurengiamas. Renkantis apatinius marškinėlius svarbu, kad jie atsisegtų per priekį ar šoną, nes nepatartina drabužėlį vilkti per kūdikio galvytę.

Neišnešiotiems naujagimiams dėl silpnesnės kraujotakos sistemos dažnai šąla galūnės. Todėl mamos ar močiutės tikros vilnos megztos kojinytės ir švelnios pirštinės gali būti nepakeičiamos. Kojines rekomenduojama mauti ant nuogų pėdučių, nes natūralios vilnos plaukeliai yra šiurkštesni, todėl stimuliuoja pėdučių odą, kartu skatina kraujotaką.

Mažyliams visai nepatinka perrengimo procesas. Dažniausiai dėl to, kad mama skuba. Kambarys, kuriame perrengiamas kūdikis, turi būti šiltas, o procesas – ramus ir lėtas. Rengiant vaiką kalbinkite, šypsokitės jam. Kokius ir kiek drabužių rengti? Ankstukai, kaip ir visi naujagimiai, mėgsta šilumą, todėl juos reikia aprengti truputį šilčiau, nei patys rengiamės, bet ne per daug šiltai. Taisyklė gali būti tokia: vienu drabužėliu daugiau, nei rengiamės mes. Jei vaikui šalta, tai jaučiame palietę nosytę, galūnes. Jei per karšta, už ausyčių ir nugarytės bus šlapia, jis prakaituoja. Tai irgi yra negerai, nes būdamas šlapias greičiau atšąla.

Pradėti rengti rekomenduojama nuo kojinių. Juk šalti vaikutis pradeda nuo galūnių – kojyčių ir rankyčių. Jei šios šąla, sutrinka kraujotaka, tada vaikas gali būti arba neramus, arba per daug ramus. Todėl neretai rekomenduojama pirmiau užmauti vilnones kojinytes, o tik tada šliaužtinukus. Kartais net ir vilnonę liemenę prie kūnelio patariama aprengti. Tik nepersistenkite, vilna, nors ir natūrali, turi būti
apdirbta – švelni.

Rengiame tik tais drabužėliais, kurie yra kaip tik arba didesni (jokiu būdu išaugtais ar per siaurais). Erdvesniais drabužiais lengviau aprengti, vaikeliui neverš, nespaus. Neišnešiotus naujagimius galima
rengti išvirkščiais, kad visos siūlės, kurios glaudžiasi prie kūnelio, būtų paviršiuje ir nespaustų gležnos odos.

Jei rengsite palaidinę be sagučių, jos kraštines tarp delnų suraukiame ir užmauname per galvą, reikėtų pasistengti neuždengti vaiko veiduko. Kišdami rankas į rankoves neužgaukite pirštukų. Geriausia šiuos
sugniaužti į kumštelius.

Renkant naujagimiui drabužius reikėtų vengti pūkuotų, nes pūkai gali lįsti į burną, dirginti akis. Ar reikia naujagimio drabužėlius lyginti? Jei vaikas sveikas, nėra odos ligų, naujagimio drabužėlių lyginti nereikia, nes tai perdžiovina drabužius ir vėliau šie prasčiau sugeria drėgmę. Drabužėlius būtina keisti dažnai – kiekvieną dieną po maudynių bei kaskart, kai vaikutis atpylė, sušlapo.

Nors mažylis, išrašant iš ligoninės, kaip ir būna įvaldęs termoreguliacinius procesus, tačiau vis vien jo organizmas eikvos daug energijos, palaikydamas tinkamą temperatūrą. Todėl ne tik namuose turi būti šilta, tačiau ir vaikas turi būti rengiamas tinkamai.

Jei kambaryje yra 23–25 laipsniai šilumos, mažylis gali būti aprengtas trikotažiniu kombinezonu, po kuriuo turi būti smėlinukas, kojinės ir kepuraitė. Kai vaikutis miega, jį reikia užkloti šilta ir lengva antklode.

Ir nepamirškite – pats geriausias, patikimiausias temperatūros reguliavimo šaltinis yra mama. Kai tik pajusite, kad vaikučiui šalta, glauskite jį prie savo nuogos krūtinės. Galima abiem apsigaubti antklode, šiltu pledu ar dideliu rankšluosčiu. Kengūros metodas neturėtų būti pamirštas namuose.

Važiuojant mašina negalima vaiko vežti nei ant rankų, nei lopšyje. Mažylis turi būti tik specialioje automobilinėje kėdutėje, kuri pritaikyta naujagimiui. Jei diena saulėta ir automobilio stiklai netamsinti, pasirūpinkite, kuo uždengti langą, kad saulė nespigintų ankstukui akių. Automobilyje stenkitės palaikyti optimaliai malonią temperatūrą – apie 20 laipsnių. Jei už lango vasaros karščiai, atsargiai su kondicionieriais, didelis temperatūrų skirtumas sukelia pavojų susirgti. Taip pat neatidarykite langų – saugokite ankstuką nuo skersvėjų. Numatykite grįžimo namo laiką, pasistenkite nepakliūti į spūstis, kelionė turėtų būti kiek galima trumpesnė. Taip pat ribokite keleivių skaičių – tegu visa automobilio galinė erdvė lieka mamos ir kūdikio patogiai kelionei.

Kambaryje, kuriame gyvens ankstukas, turėtų būti apie +23–25°С. Tai keliais laipsniais aukštesnė temperatūra, nei reikalinga laiku gimusiems naujagimiams. Žiemą dėl centrinio šildymo išsausėja oras, o ankstuko nosiaryklės gleivinė yra labai jautri, kad ji neišdžiūtų ir neatsirastų kvėpavimo apsunkinimų, kambarį būtina drėkinti. Mažylis, nors ir namuose, tačiau jo imuninė sistema yra žymiai jautresnė, nei kitų vaikų. Todėl namuose turėtų būti ypač gerai palaikoma švara. Rekomenduojama kasdien nuvalyti visus paviršius, išplauti grindis. Taip pat kambarį vėdinti, žinoma, prieš tai išnešus vaikelį į kitą patalpą. Jei auginate gyvūnų, kol kas neįleiskite į kambarį, kuriame miegos kūdikis.

Susiruošusių lankyti giminaičių ir draugų paprašykite palaukti, kol vaikučio imuninė sistema sustiprės. Tai įvyksta tik nuo trečio gyvenimo mėnesio. Taip pat reikėtų riboti lankytojų skaičių – per daug ir per dažnai nėra gerai ne tik vaikučiui, bet ir tėvams. Juk šiuo metu labiau reikės stabilios dienotvarkės, ramybės, laiko, kai šeima gali būti kartu.

Kai tarsitės dėl artimųjų vizito, nebijokite paklausti, ar jie šiuo metu nesloguoja, jų aplinkoje niekas negripuoja, neturi kitų virusinių susirgimų. O atėję būtinai turi nusiplauti rankas, net ir tada, jei kūdikio nelies. Jei mažylis serga ar „tik sloguoja“, nepriimkite jokių svečių.

Sveikam ankstukui būdingas greitas fizinio vystymosi tempas. Mažiausias svorio augimas pastebimas pirmąjį mėnesį, didžiausias – 3–4 mėnesius. Labai per anksti gimęs neišnešiotas kūdikis padvigubina savo svorį 2–3 mėnesį, o iki metų svoris padidėja net 6–8 kartus. Naujagimiai, sveriantys 1500–2000 gramų, paprastai jau trečią mėnesį sveria 2 kartus daugiau, o iki metų svoris padidėja 4–6 kartus. Neišnešiotukų ūgis per pirmuosius metus padidėja 27–38 cm; 2-aisiais metais – 2–3 cm kas mėnesį. Vidutinis vienų metų ankstuko ūgis yra 70–77 cm. Galvos apimtis per pirmąjį pusmetį kas mėnesį padidėja 1–4 cm, per kitą pusmetį – 0,5–1 cm. Iš viso galvos apimtis per pirmuosius metus padidėja 15–19 cm ir vienų metų vaikučio galvytės apimtis būna 44,5–46,5 cm.

• Šeimos gydytojo vizitas

Tik grįžę iš ligoninės tėvai turi patys apie tai pranešti šeimos gydytojui, kuris juos aplankys jau kitą dieną. Paprašykite gydytojo telefono ir turėkite jį lengvai pasiekiamą (įsiveskite į telefono atmintį), kad iškilus bet kokiam klausimui, galėtumėte greitai pasikonsultuoti. Pirmo vizito metu gydytojas susipažins su kūdikiu, apžiūrės jį. Apgalvokite, ko norėsite paklausti. Labai svarbu, kad bendradarbiavimas vyktų sklandžiai. Būkite atviri, papasakokite, kas jums kelia nerimą, pateikite gydytojo neonatologo rekomendacijas. Jei turite atliktų tyrimų rezultatus, būtinai juos parodykite. Taip pat žinotina, kad kol vaikeliui sueis vieni metai, būtinai reikės lankytis Kūdikių vystymosi sekimo kabinete, kad mažylis būtų nuolat stebimas ir vertinama jo sveikata bei raida. Jei bus reikalingos kitų gydytojų konsultacijos, jas paskirs irgi prižiūrintis medikas.

• Pirmoji pagalba

Mažylio būklė bet kada gali imti ir pasikeisti. Staiga. Kaip suteikti pirmąją pagalbą, kada skambinti šeimos gydytojui, o kada kviesti greitąją, pataria Kauno klinikų neonatologijos klinikos vadovė profesorė dr. Rasa Tamelienė.

Kas benutiktų, pirmiausia skambinkite šeimos gydytojui – geriau pasitarti. Gydytojas telefonu užduos klausimus ir galės iš karto įvertinti, ar būtina skubioji medikų pagalba, ar pakaks, kad pats gydytojas apsilankys ir apžiūrės kūdikį dar tą pačią dieną, o gal patars, kaip vaikučiui nesunkiai galite padėti patys.

• Požymiai, kada būtina skambinti šeimos gydytojui:

– Jei kūdikis vemia vos ne po kiekvieno maitinimo arba atsiranda dehidratacijos požymių, pvz. mažėja svoris, išsausėja burna arba mažiau sušlampa sauskelnės. Atsitiktinis vėmimas arba atpylimas yra normalu.

– Jei kūdikis tampa dirglus, mieguistas arba nenuraminamai verkia. Jei vaikas klykia, galima įtarti ausyčių skausmus, jei kartu riečia kojytes, galimi pilvelio skausmai.

– Jei ilgesnį laiką (parą) mažylis atsisako maisto ar vandens, iškyla dehidratacijos grėsmė. Būtina surasti to priežastis.

– Esant tuštinimosi pokyčiams. Kūdikiui kartojasi viduriavimas (tuštintis po kiekvieno maitinimo kūdikiui yra normalu, viduriavimas, kai tuštinamasi dar dažniau) ar užkietėja viduriai (jei naujagimis jaučiasi gerai ir yra maitinamas mamos pienu gali nesituštinti iki šešių parų. Dėl to jaudintis nereikia, tiesiog mamos pienas beveik visas įsisavinamas).

– Jei išbėrė didesnį odos plotą, kuris šlapiuoja, pakyla temperatūra.

• Grėsmingi požymiai, kai reikia kviesti greitąją pagalbą:

Karščiavimas. Ypač pavojinga, jei karščiuoja dar mėnesio neturintis mažylis. Jis skubiai turi būti apžiūrėtas mediko.

Traukuliai, kvėpavimo sustojimas, spalvos pasikeitimas (kūdikis blykšta arba mėlynuoja) yra grėsmingi simptomai, kai skubiai reikia kviesti greitąją pagalbą. Kūdikiai kvėpuoja 40–60 kartų per minutę ritmu. Jei pastebite, kad vaikui pasidarė sunku kvėpuoti arba kvėpavimas pasikeitė – tapo greitas ar sunkus, reikalaujantis pastangų, prasidėjo apnėja ar atrodo, vaikui trūksta oro, delsti negalima.

Jeigu sustojo kvėpavimas, naujagimis turi būti guldomas ant nugarytės, reikia pastimuliuoti paglostant, patapšnojant kojytes, rankytes, nugarą, krūtinę. Jei nepradeda kvėpuoti, po petukais reikia pakišti iš audeklo suvyniotą volelį (apie 2 cm), kitu audeklu ar nosine išvalyti burnytę ir atlošti galvytę atveriant kvėpavimo takus. Tada pradėti dirbtinį kvėpavimą iš burnos į burną, nepamiršus užspausti nosį. Oro užtenka įpūsti tiek, kiek yra suaugusiojo burnoje. Pučiama valso ritmu: pūsk-du trys, pūsk-du trys ir t. t. Jei per 30 sekundžių įpūtimų naujagimiui neatsistato kvėpavimas, reikia pradėti krūtinės ląstos paspaudimus ir tęsti įpūtimus. Spaudžiama ir pučiama rokenrolo ritmu: ir vienas, ir du, ir trys (trys paspaudimai) – ir pūsk (vienas įpūtimas) – ir taip ciklas kartojamas. Vienas ciklas – 2 sekundės. Paspaudimai atliekami dviem statmenai į krūtinės ląstą nukreiptais pirštais arba plaštakomis apglėbus krūtinės ląstą dviem nykščiais. Paspaudimų vieta – žemiau linijos, jungiančios spenelius, paspaudimo
gylis – vienas trečdalis krūtinės ląstos diametro.

• Pirmosios maudynės

Pirmosios maudynės – vienas didžiausių iššūkių tėvams. Tik ne jums. Būdami ligoninėje daug ko išmokote. Ankstuko maudynes pasistenkite paversti maloniu ritualu visai šeimai – būtinai į pagalbą pasikvieskite namiškių. Labiausiai tinkamas – tėtis. Vyrai – puikūs pagalbininkai, ypač smagiose (juk tai vandens) procedūrose. Maudymas – natūralus procesas, ir, sakoma, kad visi tėvai turi šeštąjį jausmą, kaip tai daryti teisingai. Apžvelgime jų eigą.

Pirmosios maudynės rekomenduojamos, kai vaikutis grįžta namo. Maudyti ankstuką galima nors ir kasdien. Tačiau būtinai ne rečiau, kaip du tris kartus per savaitę. Geriausia vaikiškoje vonelėje, tvirtai pastatytoje ant lygaus paviršiaus. Rekomenduojame įsigyti specialius laikiklius, dedamus į vonelę. Ant jų bus patogu saugiai paguldyti naujagimį.

Svarbu iš anksto susiruošti visas reikiamas priemones, kad po to nereikėtų bėgioti bei ieškoti rankšluosčio, drabužėlių ir pan.

Kadangi ankstukas ypač jautrus temperatūrų skirtumui, patalpa, kurioje maudysite, turi būti pašildyta iki 26 laipsnių šilumos. Labiausiai tiks vonios kambarys. Atkreipkite dėmesį, kad nebūtų skersvėjo, atidarytų langų ir pan. Prieš maudant būtina pamatuoti vandens temperatūrą specialiu vandens termometru. Temperatūra turi būti 37 laipsnių šilumos. Tiesa, vandens nei virinti, nei ko nors dezinfekuojančio pilti nereikia. Tinkamas vanduo iš čiaupo. Į vonelę rekomenduojama įlašinti porą lašiukų natūralaus, specialiai kūdikių odelei tinkamo aliejaus. Tai suminkština vandenį, o kartu ir vaikelio odelę. Tik įspėjame – būkite atsargesni, nes vonelėje su aliejumi bus slidu.

Iš pradžių lėtai į vonelę panardinkite vaiko kojas ir tik po to guldykite. Daugelis ankstukų jaučiasi drąsiau ir jaukiau, kai į vonelę ,,žengia“ su vystyklu. Vėliau, kai vaikas apsipranta vandenyje, vystyklas praskleidžiamas ir vaikelis prausiamas. Pirmą kartą maudant muiluoti nebūtina. Pakaks, jei mažylis kelias minutes pagulės švariame vandenyje, kur jį apiprausite, pakalbinsite, paglostysite. Tegu pajunta, kad vanduo – didžiulis malonumas.

Kai maudysite kitus kartus, imkitės švaros procedūrų. Visą kūnelį muiluoti rekomenduojama du kartus per savaitę. Ypač atkreipkite dėmesį į raukšleles, pažastis, vietas už ausyčių, kumštukus. Muilą reikia rinktis tik vaikišką, kuris nesausina odelės. Tinkamas toks, kuriame kuo mažiau chemijos, kvepiančių priedų.

Prieš baigiant maudynes reikėtų, kad pagalbininkas paruoštų dubenį ar ąsotį su švariu 37 laipsnių temperatūros vandeniu, kuriuo perpilsite vaikutį.

Iškėlę ankstuką iš vandens skubiai susukite į minkštą purų rankšluostį, kuris gerai sugeria vandenį. Vaiko nešluostykite, tik švelniai apspauskite, kad į rankšluostį susigertų vanduo. Ankstuko oda ypač jautri – pirmuosius mėnesius šluostyti nerekomenduojama. Jei odelė sausa, galima linkusias rausti ir šusti vietas (užpakaliuką, kirkšnis, pažastis, po kakliuku, pirštukus) plonu sluoksniu patepti specialiu, kuo natūralesniu kokybišku vaikišku kremu.

Draugiškas patarimas: nesinervinkite, jeigu kūdikėlis bus nepatenkintas ir paleis dūdas. Beveik nėra mažylių, kurie iškelti iš vonelės neverktų.

SVARBU:

• Pirmą kartą vaikas į vandenį guldomas tik susipažinti. Jokių muilavimų.

• Jei vaikutis suslogavo ar susirgo, maudynių rekomenduojama atsisakyti. O dar geriau – pasitarkite su gydytoju.

• Maudyti vaiką galima bet kuriuo paros metu, nebūtinai vakare. Tik po maudynių negalima eiti į lauką.

• Neretai po maudynių tėvai rėksniukus bando nuraminti maitindami. Prisirėkę ir prisiriję oro vaikučiai po to gausiai atpila. Geriau valandą prieš ir valandą po maudynių nemaitinti.

• Kitos švaros procedūros:

Mažylio nosis valoma tada, jei yra poreikis, t. y. joje yra nešvarumų. Tai daroma tik su susuktu iš vatos suktuku. Nosies gleivinė yra labai plona ir pažeidžiama, gali imti kraujuoti, todėl negalima kišti valymo
pagaliukų.

Ausytės gali būti nusausinamos tik iš išorės. Kišti ausų krapštukų į landas irgi negalima. Tinkami yra pagaliukai su apsauginiu vatos krašteliu, kurie fiziškai netelpa į ausytės landą – jie tik nusausina vidinį ausies kaušelį.

Bambutė, kol neužgijusi, valoma steriliais vatos tamponėliais (iš vaistinės) ir atvėsintu virintu vandeniu.

• Sauskelnių naudojimo taisyklės

Pasaulio išradimas – sauskelnės, išvadavo mamas nuo skalbimo, o mažylius – nuo šlapių vystyklų pojūčio. Tačiau užpakaliuko odos sudirgimų ir uždegimų pasitaiko dažnai. Jų išvengti galima laikantis higienos bei naudojant kokybiškas sauskelnes. Ypač tai svarbu ankstuko tėvams. Juk mažylių švelni odelė jautriai sureaguoja į kiekvieną šlapią dirgiklį.

1. Koks sauskelnių dydis tinkamas vaikučiui, sprendžiama pagal mažylio svorį. Tai nurodyta ant sauskelnių pakuotės. Iš pradžių patariama nepirkti didelio pakelio, geriau mažesnį, pabandyti, ar šio gamintojo sauskelnės tinka vaikučiui. Jeigu užpakaliukas ir vidinė šlaunų dalis neparausta, neatsiranda bėrimų, vadinasi, sauskelnės yra tinkamos.

2. Kol virkštelės liekana nenukritusi, t. y. neatsiskyrusi nuo bambutėsvžiedo ir bambutės žaizda neužgijusi, patariama sauskelnių viršutinį kraštą užlenkti, kad bambutės sritis nesiliestų ar kaip nors kitaip nebūtų dirginama. Yra ir specialių sauskelnių, su viršutinio krašto iškirpimu.

3. Nesistenkite itin užkelti viršutinės sauskelnių dalies bei stipriai ir standžiai užsegti. Reikia palikti vietos, kad nebūtų užspausta berniuko varputė (kai mažylis nori šlapintis, jis trina kojytes, juda, jei varputė remiasi į sauskelnes, ji trinasi, parausta, ją gali skaudėti). Ir mergaitėms pernelyg aukštai užkeltos sauskelnės gali būti nepatogios šlapinantis.

4. Ankstukas šlapinasi vidutiniškai kas 1–2 val., tuštinasi iki 10 kartų per parą, tad sauskelnes keiskite reguliariai – kas 2–3 val. Kai mažylis pasituština, sauskelnes keiskite iš karto, nelaukdami nė minutės.
Net jei sauskelnės sugeria skystas išmatas, jas būtina iš karto nuimti, nes dalis išmatų vis tiek lieka ant ankstuko užpakaliuko.

5. Kiekvieną kartą, prieš segant naujas sauskelnes, tekančiu šiltu vandeniu švariai nuplaukite ar drėgnomis bekvapėmis servetėlėmis nuvalykite užpakaliuką. Prausiant po kranu, mergaitę reikia laikyti pilvuku į viršų, kaip laikysite berniuką – nesvarbu. Apiprausdami retkarčiais naudokite ir vaikišką muilą.

6. Švelniai ir rūpestingai minkštu rankšluosčiu nusausinkite odelę.Net pačiose smulkiausiose raukšlytėse neturi likti vandens.

• Saugus miegelis

Mums miegas – poilsis, o mažam vaikeliui – ir stiprybės šaltinis, intensyvaus augimo metas. Mokslininkų paskaičiuotas vaikų miego vidurkis. Patys mažiausi ankstukai (gimę 22–26 savaitę) miega beveik visą parą. Slenkant savaitėms miego laikas po truputėlį trumpėja, kol pasiekia laiku gimusio naujagimio režimą, t. y. apie 17–18 valandų per parą. Iki trijų mėnesių amžiaus mažyliai išmiega apie 15 valandų per parą. Pusės metų – apie 14 valandų. O štai 2 metų pipiras – 13 val. Nors naujagimis, atrodo, turėtų miegoti ilgiausiai, nakties miegui skirta tik 8 val. Ir tai nereikia tikėtis, kad lyg sąžiningas darbuotojas išmiegos visas aštuonias. Kaip ir visi ,,naujokai“, jūsų ankstukas beveik niekada nemiega ilgiau nei tris keturias valandas iš karto – nesvarbu, diena ar naktis. Naujagimis negali ilgai išbūti nevalgęs. Tačiau jau per pirmus gyvenimo mėnesius susireguliuoja vaiko nakties ir dienos miego režimas. Todėl dieną kalbinkime, žaiskime, mažylis turi būti apsuptas natūralių namų garsų, o naktį būtina tyla, tamsa. Naktį kūdikio nekalbinkite, tyliai pamaitinkite ir vėl paguldykite miegoti. Jei nėra būtinybės, vaiko neperrenkite, nekeiskite vystyklų.

Kaip guldyti ankstuką?

Kur statyti vaiko lovelę, kaip migdyti ankstuką, pataria neišnešiotų naujagimių slaugos koordinatorė Natalija Skorobogatova:

,,Kol ankstukas pats nemoka apsiversti ant šono, jį reikia guldyti tik ant nugaros. Vienas didžiausių pavojų – tai daiktai, kurie prisiglaudę ar užkritę ant veido, burnos, gali sutrikdyti mažylio ir taip jautrų kvėpavimą – atsiranda uždusimo rizika. Todėl vaikas turi būti guldomas taip, kad kojytėmis remtųsi į lovos kraštą. Tada išvengsime, kad mažylis nenuslystų ir nepasislėptų po antklode. Taip pat rekomenduojama antklodėlės kraštus užkišti už čiužinio, o mažylio rankutes ištraukti virš antklodės.“ Kiekvienas minkštas daiktas lovytėje – minkšti žaislai, lovos kraštų apsaugos yra nepageidaujami.

Kai kurie tėvai įsigyja specialius čiužinius, kurie reaguoja į vaikučio kvėpavimo ritmą. Vos mažyliui nustojus kvėpuoti, įspėjama garsiniu aliarmu. Pasak specialistės, toks čiužinys tikrai padeda. Tačiau primygtinai pirkti įrangos nesiūlo, nes tėvai visada turi būti budrūs. Kuo daugiau laiko praleisti šalia vaikučio. Būti toje pačioje patalpoje, girdėti, matyti mažylį. Tiesa, taip savaime susiklosto, nes ankstukas labai dažnai valgo, trumpai miega. Nepalikite jo nuolat gulėti lovytėje. Kaip ir kitus kūdikius, dieną reikia dažnai imti ant rankų, pakalbinti, paglostyti, panešioti. Ir naktį miegokite tame pačiame kambaryje, šalia savo lovos pristumkite kūdikio lovelę su nuleistomis grotelėmis. Taip galėsite vaikutį pasiekti ranka, jei reikės – pamaitinti, nuraminti, paglostyti.

Svarbu: patalpa, kurioje miegate su naujagimiu, turi būti išvėdinta. Optimali temperatūra – nei per šalta, nei per karšta – apie 20 laipsnių. Tikriausiai net nereikia sakyti, kad toje patalpoje ne tik negalima rūkyti, tačiau į ją neturi būti įleidžiami rūkaliai. Mokslininkai ištyrė, kad parūkęs žmogus dar kelias valandas iškvėpia nuodingas medžiagas, jos gali sukelti sunkių pasekmių vaikui, kuris dar nėra tobulai įvaldęs kvėpavimo.

• Mamos glostantis masažas

Kūdikių masažas, kurį daro tėvai, – tai glostymas ir malonus bendravimas su mažyliu. Tiesa, švelnius paglostymus mama gali atlikti dar būnant ligoninėje, žinoma, atsiklausus gydytojo. Ankstuko oda yra jautresnė, todėl masažas rekomenduojamas tada, kai kūdikis sustiprėja ir jo oda toleruoja šią procedūrą.

Masažuodami suteikiame vaikučiui malonų jausmą, kontaktas (kai liečiasi oda) pašalina stresą, atpalaiduoja, o glostant nugarytę galima suaktyvinti odos kraujotaką. Masažo metu kalbiname mažylį, jis ima reaguoti. Glostyti galima ir porą kartų per dieną.

Vaikutį paguldome ant minkšto pagrindo, kad jam ir mamytei (ar tėveliui) būtų patogu. Masažuojame šiltomis, minkštomis, nesuskirdusiomis rankomis. Jeigu rankos skirsta, reikėtų jas nuolat pasitepti natūraliu kūdikiams tinkamu aliejumi. Nagai turi būti trumpi, kad nepažeistume jautrios vaiko odelės.

Glostyti reikia švelniai, kad mažyliui būtų malonu, jokiu būdu negalima trinti. Pradedame glostyti nuo nugarytės, pečių juostos, tada masažuojame užpakaliuką. Atskirai glostome kiekvieną rankytę, pirštukus,
vėliau – kojytes, pėdutes. Masažuojant kojytes, visi judesiai eina iš apačios į viršų. Pėdutėje, prie pirštukų, yra daug aktyvių taškų. Juos galima ne tik glostyti, bet ir švelniai spustelėti.

Masažuodami delniuką, galite dainuoti dainelę-žaidimą: „Virė virė košę, vaikai atsilošę, tam piršteliui davė lėkštelę, tam piršteliui davė samtelį, tam piršteliui davė šaukštelį“… Glostydami kiekvieną pirštuką,
masažuojame svarbius taškus. Niekada nereikia masažuoti vaikučio tylomis. Negalima daryti nė vieno judesio, jei vaikutis priešinasi ar verkia.

Kiek laiko turėtų užtrukti kiekvienos kūno dalies masažas, sunku nurodyti. Jeigu vaikeliui patinka, jis guli ramus, galima glostyti ir ilgiau.

Pilvuko masažas gali net sušvelninti mažylius kamuojančius dieglius. Šilta ranka sukamaisiais judesiais glostykite nedidelį ratuką apie bambą. Nereikia liesti kepenų, blužnies zonos.

• Kada į lauką?

Kada pirmą kartą ankstuką išvežti į lauką? Žiemą – ne jaunesnį nei 2 mėnesių. Oro temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip 5 laipsniai šalčio. Vasarą tinkama bet kuri diena. Pirmą kartą naujagimis lauke gali
būti 15–20 minučių. O su kiek ūgtelėjusiu, jau kelių mėnesių vaikučiu lauke galima būti ilgiau ir ne žemesnėje nei 10 laipsnių šalčio temperatūroje. Būtina tinkamai aprengti – lauko drabužiai turi būti šilti, bet lengvi, rekomenduojama užkloti antklode. Būnant lauke reikėtų patikrinti, ar vaikui nešalta. Jo nosis, rankos ir kojos turi būti šiltos. Kuo mažesnis kūdikis, tuo menkiau jis protestuoja prieš šaltį. Tad atidesni turi būti tėvai. Dažnai pačiupinėkite mažylio nosytę, skruostus, rankas. Jos gali būti vėsios, bet jokiu būdu ne šaltos. Prisiminkite, kad stumdami vežimėlį ar traukdami rogutes jūs judate. O vaikelis – ne, todėl greičiau šąla. Taigi, tėvų temperatūros pojūtis – prastas matas.

-Prieš vežant į lauką rekomenduojama pakeisti sauskelnes ir naujagimį pamaitinti – tada gryname ore jis palaimingai miegos.

– Vasarą ar pavasarį išvežus naujagimį į lauką būtina uždėti lengvą kepuraitę, slepiančią ausis. Lauke vežimėlį reikėtų statyti taip, kad tiesioginiai saulės spinduliai nepasiektų mažylio. Geriausia vieta – medžių šešėlyje.

– Žiemą vežimėlis turi būtinai būti su gaubtu, kuris apsaugo nuo vėjo ir sniego.

– Vasarą, būnant lauke, visada reikia atkreipti dėmesį į oro temperatūrą. Juk vaikas gali ir perkaisti, ypač, jei guli vežimėlyje, kur neretai sunkiai cirkuliuoja oras. Jeigu mažylis užklotas ir aprengtas,
perkaisti gali žymiai greičiau.

• Jei už lango žiema, įvertinkite oro sąlygas tik pažvelgdami pro langą:

– Klastingiausia yra saulėta žiemos diena. Kai dangus labai žydras ir aukštas. Tuomet atrodo, kad lauke gana šilta. Iš tiesų yra kiek kitaip. Dažniausiai spaudžia šaltukas. Todėl į lauką eikite tik trumpam ir šiltai apsirengę.

– Jei už lango dangus pilkas ir debesys kabo žemai, regis, beveik ant nosies, – lauke labai drėgna. Todėl šaltukas bus juntamas stipriau. Tinkamiausia apranga kūdikiui – šiltas, drėgmės nepraleidžiantis
kombinezonas bei toks pats užklotas.

– Jei per orų prognozę praneša, kad vėjo greitis yra 10 m/s, tai reiškia, kad toks vėjas drabužius perpučia tarsi kiaurai, t. y. išpūs visą kūno šilumą. Todėl į lauką geriau neiti. Beje, šalčiausias yra šiaurės rytų vėjas.

– Jei už lango nesiaučia pūga, o tingiai ir dideliais kąsniais sninga, apsivilkite kombinezonus ir skubėkite į lauką. Tai gražiausios žiemos akimirkos.